Savivaldybėms visada pravartu pasisemti patirties iš sėkmingų kaimynų, tuo labiau, kad sėkmės pavyzdžių galime rasti visai šalia mūsų – vos už 30 kilometrų, Rietavo savivaldybėje. Savivaldybė nedidelė, bet nepriekaištingai sutvarkytos viešosios erdvės išduoda dideles ambicijas išlaikyti Oginskių giminės lopšio vertą vardą. Apie tai, kaip suklestėjo Rietavo savivaldybė, įkurta tik 2000 metais, kalbėjomės su meru Antanu Černeckiu, kurį galima vadinti ir savivaldybės kūrėju, ir pagrindiniu šeimininku, ir puikiu ūkio žinovu.

Nuo 2000 m. esate Rietavo savivaldybės meras. Nedažnas atvejis Lietuvoje, kad tas pats meras Savivaldybei vadovautų 15 m. Kaip prasidėjo Jūsų sėkmės kelias?

Politikoje esu nuo 1990 m. Iki 1995 m. buvau Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, nuo 2000 m., atskyrus Rietavo savivaldybę nuo Plungės rajono savivaldybės, vėl pradėjau aktyviai dalyvauti politinėje veikloje.

Kokia Jūsų profesija ir kodėl pasukote į politiką būtent su Liberalų sąjūdžio partija?

Mano profesija – mokytojas, 3 m. mokiau vaikus Darbėnų, Rietavo vidurinėse mokyklose ir Stalgėnų pagrindinėje mokykloje fizikos ir astronomijos. 15 m. dirbau Žadvainių pagrindinės mokyklos direktoriumi. Sunku pasakyti, kas lėmė tokį politinį pasirinkimą – matyt, tokia prigimtis, mąstymas. Dar dirbant Tarybos nariu Plungės rajono savivaldybėje, išryškėjo mano politinės pažiūros. Buvome 7-8 žmonės, kurie turėjome savo nuomonę, išsiskyrėme aiškiomis pažiūromis, situacijos matymu ir negalėjome pritarti nei kairiesiems, nei dešiniesiems. Laikiausi labiau centristinių pozicijų, vėliau teko būti Liberalų ir centro sąjungos nariu, Rietavo skyriaus pirmininku, dabar esu LR liberalų sąjūdžio Rietavo skyriaus pirmininkas. Į savivaldos rinkimus ėjau jau su Liberalų sąjūdžio komanda, nes visų liberalių partijų požiūriai tokie artimi, kad juos atskirti sudėtinga, o ir patys gyventojai dažnai klausdavo, kurie čia liberalai. Tik vienijimasis duoda teigiamų rezultatų. Atėjimas į Liberalų sąjūdį nebuvo lengvas, nes aš – pastovus žmogus ir, manau, blaškymasis nėra gerai. Bet pasirinktas vienijimosi kelias buvo teisingas, abejojančių neliko, ir dabar galime dirbti kryptingai. Savivaldoje galima kalbėtis su skirtingų partijų atstovais, daugelio požiūriai panašūs. Yra daugybė žmonių, kurie gali dirbti kartu, ir jokių problemų čia nematau.

2000 m. Rietavo savivaldybė atskirta nuo Plungės rajono savivaldybės. Kieno tai buvo idėja? Kokios priežastys paskatino šį procesą?

Rietavas yra atskira vietovė, savitas kraštas. Reikėtų grįžti giliai į istoriją, į Oginskio laikus. Nuo tų laikų rietaviškiai turi savo dvasią, savo vertės suvokimą ir tai jau jiems įaugę į kraują. Aš esu kretingiškis, nevietinis, bet čia atvykęs kitoks negali būti, turi būti toks, kokia dvasia čia tvyro. Nuo 1990 m. nuolat kildavo diskusijų, kad Rietavo savivaldybė turi būti atskira, nes yra turėjusi savivaldą kaip valsčius, kaip atskiras rajonas. Laisvės noras ryškėjo jau nuo pirmųjų Nepriklausomybės atkūrimo dienų. 1999 m. ne vieno, ne dviejų žmonių pastangomis, o nuolatinio siekimo ir bendro darbo dėka pavyko atskirti Rietavo savivaldybę. Bet kodėl mes buvome nepatenkinti ir kodėl norėjome išsiveržti iš Plungės rajono ribų? Investicijų į Rietavo teritoriją per 10 m. praktiškai nebuvo. Visos gatvės, įmonės merdėjo, stovėjo vietoje. Buvo siūloma tik optimizuoti, uždaryti, nors bedarbystė jau siekė 20 proc., greitai būtumėme visi išsilakstę. Neteisingas požiūris, nepagarba, nedėmesys tolimesniems rajono kaimams ir miesteliams tiesiog privedė prie to, kad mes sukilom ir pasakėm – ne, užteks tokio valdymo. 2000 m. pradėjome dirbti savarankiškai, tačiau situacija buvo nepavydėtina. Nebesiryžčiau dar kartą eiti į tokią vietą. Juodas darbas nuo ryto iki vakaro, ir taip ištisus metus – buvo kažkas baisaus. Bet žinojome, kad darbus reikia padaryti.

Šiandien matome nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatus – sutvarkytas viešąsias erdves, veikiančias įmones, patenkintus gyventojus. Ar dar turite planų, kuriuos inicijuosite ir įgyvendinsite artimiausiu metu?

Pirmiausia mes ištaisėme klaidą, kurią darė Plungės rajono savivaldybės valdžia – kitaip pažiūrėjom į kaimus. Jokiais būdais neleidau Taryboje įsivyrauti požiūriui, kad didžiausią dėmesį reikia skirti tik centrui. Visus kaimus vystome tolygiai. Medingėnai, Tverai, Labardžiai, Daugėdai ir kt. – visos gyvenvietės yra palaipsniui tvarkomos ir tas tolygumas leidžia visiems pasijusti svarbiais. Daug dėmesio nekreipdami į aplinkos pagražinimą, pirmiausia didžiausias pastangas dėjome, kad sutvarkytume tai, kas yra po žeme – vamzdynai, tinklai, apšvietimo linijų įrengimas. Palaipsniui lipame į viršų – tvarkome gatves. Dar yra likę neasfaltuotų gatvių, tačiau jau pasiekėme tokį lygį, kad nedaug reikia lopyti duobių asfalte. Labai daug darbų padarėme iš Europos Sąjungos lėšų. Pasisekė išnaudoti atsivėrusias galimybes ir dabar turime gerą situaciją. Šiuo metu statoma nauja biokuro katilinė, kuri turėtų pradėti veikti rudenį. Statome Sporto centrą prie gimnazijos, ruošiamės jubiliejiniams renginiams, skirtiems Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti, yra tvarkomas parkas, pėsčiųjų, dviračių takai. Oginskių giminei parke bus statomas paminklas. Esame maža savivaldybė, bet ambicijos tris kartus didesnės už mus pačius. Vis siekiame kažko naujo, išskirtinio, prašmatnesnio negu kitur.

A.Norvilienės nuotr.

Ar šią dieną Rietavo savivaldybė turi skolų?

Aišku, skolų atsiranda. Bet mūsų savivaldybė skolinasi išimtinai investicijoms. Nes puikiai žinome, kad jeigu darbų nepadarysi šiandien, tai rytoj išvis nebebus galimybių padaryti arba reikės mokėti trigubą kainą. Per praėjusį finansavimo laikotarpį padarėme svarbiausius darbus. Dabar įsisavinti lėšas sudėtingiau.

Pats save labiau laikote ūkininku ar politiku?

Tie merai, kurie yra tik politikai, ilgai nedirba. Kai kurie žmonės ateina į vadovo postą tik juostelėms karpyti, bet tokiu atveju, ko iš viso eiti tokias pareigas.

Tai sėkmės garantu rinkimuose galite įvardinti realius darbus?

Labai svarbus žodžio laikymasis. Kaip lengva pažadėti! O kai reikia ištesėti... Turi lįsti per adatos skylę, kad įvykdytum pažadus. Nes jei vieną karta pameluosi, daugiau žmonės tavimi nepasitikės. Jeigu nepavyko įgyvendinti planų, reikia viešai atsiprašyti, ir nesvarbu, jog kas nors gali sukritikuoti ar išbarti.

Politikuojant niekais gali nueiti metai darbo, gaila laiko diskusijoms, nes politinei reklamai skirtą laiką gali skirti realiems darbams. Rinkiminės kampanijos metu man nereikia išgalvoti šūkių, įrodinėti, kad partija šventesnė už kitas. Tiesiog mažai politikuojame, o dirbame konkrečius darbus. Tai ir yra geriausia politinė reklama.

Meras nedirba vienas. Kaip mažoje Rietavo savivaldybėje radote gerų specialistų?

Galima sakyti, kad savivaldybė kūrėsi dėkingu momentu, ir savotišką paslaugą padarė bedarbystė. Tuo metu į vieną vietą pretendavo apie 10 specialistų. Taigi, galėjome rinktis. Nebijau jaunų darbuotojų, jie greitai išmoksta, „pagauna“ naujas sistemas. Vyresnieji sunkiau suspėja su naujovėmis. Jauni žmonės su kompiuteriu draugauja dieną-naktį, greitai įsisavina naujoves. Svarbu, kad patys žmonės norėtų dirbti. Turime specialistų, atvykusių ir iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos. Ypač geri darbuotojai dirba meno mokykloje. Šiuo metu meno mokykla – aukštame lygmenyje, nėra buvę tokio lygio nuo Oginskio laikų. Mokykloje mokosi apie 150 vaikų, šią įstaigą planuojama dar plėsti.

Aktyviai veikia Rietavo verslo informacijos centras, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Rietavo kultūros centras, Rietavo atviras jaunimo centras, Rietavo socialinių paslaugų centras, Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka, Žemaitijos kolegija.

Kokius kelis svarbiausius Rietavo savivaldybės ryškiausius požymius galėtumėte išskirti?

Tai nedidelė, kompaktiška savivaldybė, kurioje sutvarkytos viešosios erdvės, pastatai, keliai, vandens tiekimo sistemos. Savivaldybei išskirtinumo suteikia gili istorija, Oginskių giminės palikimas. Dabar mus garsina ryški kultūrinė, meninė veikla. Mes esame sutelkta bendruomenė, kaip vienas kumštis, rietaviškiai visada vieni kitus palaiko. Gaila, kad gyventojų šiuo metu mažėja.

Rietavo savivaldybėje negirdėti jokių skandalų. Čia savotiška tylos zona. Nieko blogo ir apie Jus neteko girdėti. Kaip tai pavyksta?

Jeigu nevagi, tai ir skandalų nėra. Deklaracijoje nurodyta, kokį turtą turiu. Aktyvų amžių jau perkopiau, bet dirbdamas svarbiose pareigose daug metų milijonų neuždirbau, tai galima daryti išvadą, jog esu valdiškas žmogus, sąžiningai dirbantis savo darbą...

A.Norvilienės nuotr.

Kaip verslas padeda gyvuoti Savivaldybės idėjoms, ar prisideda prie švenčių ir svarbiausių darbų įgyvendinimo?

Negaliu skųstis - geranoriškai padeda UAB „Rietavo turgus“, UAB „Plungės Jonis“, UAB ,,Plungės lagūna“, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, UAB „Kauno šilas“, VĮ Rietavo miškų urėdija, UAB „Reval MBG“, medžio apdirbimo įmonės, transportininkai ir kt., visų net nesuminėsiu. Kiek kas gali, tiek ir prikimba. Šie metai – Oginskio jubiliejiniai metai, todėl renginiams, aišku, reikia pinigų. Organizuoju mero pusryčius, į kuriuos kviečiami savivaldybės verslininkai. Puiki tradicija, kurią pasiskolinau iš JAV, egzistuoja jau daug metų. Kartais kviečiu ir kitų įstaigų atstovus, kurie tiesiogiai pabendrauja su verslininkais, ir tada bendrai sprendžiame svarbius klausimus. Išklausomos bėdos ir lūkesčiai, tuo pačiu palaikomi draugiški santykiai.

Žymusis Rietavo turgus. Tai naudos ar problemų šaltinis Savivaldybei?

Tiesioginės naudos daug nesimato, bet dėl žmonių srauto pinigų paliekama ir Rietavo savivaldybėje. Pravažiuojantys žmonės atneša naudos prekiaujantiems, maitinantiems, degalus tiekiantiems vietiniams gyventojams. Galima teigti, kad turgaus poveikis savivaldybei teigiamas. Pravažiuojantys prekybininkai bei pirkėjai suteikia Rietavui gyvybės.

Ar aktyvios Rietavo savivaldybės bendruomenės?

Puikiai dirba Rietavo Vietos veiklos grupė. Bendruomenės nuveikia daug ryškių darbų. Įrengiamos žaidimo aikštelės, tvarkomi pastatai, bažnyčios, kultūros namai, žirgyno aikštelės, takeliai, vystomi gyventojų laisvalaikio užimtumo projektai. Bendruomenių dėka vystomi keliai. Projektas „Pieno kelias“ apjungia keturias savivaldybes. Visur, kur bepažiūrėsi, vykdomi VVG projektai. VVG organizuoja mokymus, bendruomenių nariai vyksta patirties pasisemti į užsienį, patys veža reklamuoti savo produkcijos pavyzdžius.

Ar užklysta į šią nedidelę savivaldybę užsieniečių?

Užklysta ir gana dažnai. Užsieniečiai atvažiuoja su verslo reikalais. Šiuo metu vyksta investicinis projektas baldų gamykloje. Oginskių giminės kultūrinis palikimas pritraukia didelį srautą užsieniečių – atvyksta baltarusių, vokiečių, latvių. Taip pat turime tris miestus-partnerius.

15 m. einate mero pareigas. Kokie tolimesni politiniai planai? Ar negalvojate kandidatuoti į Seimą?

Neturiu tokių ambicijų, esu kuklus šiuo klausimu. Manau, yra stipresnių, geresnių kandidatų dirbti Seime. Kažkada neįsivaizdavau, kad galiu būti ir meras. Galvodavau, kad be galo sudėtinga valdyti rajoną, miestą, kad neįmanoma suspėti padaryti tokio masto darbų. Bet sunkiu darbu galima kalnus nuversti. Būdamas mokyklos direktoriumi stengiausi dirbti sąžiningai ir tapęs meru atidaviau daug jėgų savivaldybės sutvarkymui.

Ką norėtumėte perduoti kaimynams – Klaipėdos rajono savivaldybei?

Klaipėdos rajono savivaldybei aš visada pavydžiu. Ji yra auganti, „maitinasi“ iš Klaipėdos miesto ir tvarkosi tikrai neblogai. Važiuodamas per Vėžaičius, Gargždus visada pastebiu tokias vietas, iš kurių ir man reikėtų pasimokyti. Draugiškai sugyvenam su visomis kaimyninėmis savivaldybėmis nežiūrint į tai, kokie politikai dirba tuo metu. Kaip kaimynai žiūri į mus, taip ir mes į juos.