Per 5 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5656 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 26,9 proc. Gaisruose žuvo 63 žmonės (2014 m. – 63), iš jų 5 vaikai, o 107 gyventojai (104) patyrė traumų.

Šiemet jau kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 2 gaisrai nusinešė 3 ir 4 žmonių gyvybes. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 62 žmonių gyvybes (iš jų 7 vaikų), 47 transporto priemones, 474 gyvūnus, 496 pastatus.

Miestuose žuvo 28 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 35. Devyni žmonės žuvo Vilniuje, po 5 – Kaune ir Alytaus rajone, po 3 – Kauno, Kupiškio, Rokiškio ir Kelmės rajonuose.

Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 15 žmonių, dar 15 – dėl neatsargaus rūkymo (pernai per tą patį laikotarpį – 30), 6 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 5 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 5 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 4 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 1 – dėl padegimų. Dar 7 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 2814 (49,8 proc. visų gaisrų), išdeginusių daugiau kaip 5 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius jose sumažėjo 36,1 proc. 831 gaisras arba 14,7 proc. visų gaisrų užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 53 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 13,2 proc. Be to, 429 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,6 proc. visų gaisrų), 389 kartus liepsnojo transporto priemonės (6,9 proc.), 33 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,58 proc.).

Miestuose užgesintas 2731 gaisras, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2925. Ugnis sunaikino 107 transporto priemones, 153 pastatus, 419 gyvūnų, 1130 tonų pašarų, 4540 kv. m gyvenamojo ploto ir 4612 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (32,5 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (17,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (10,1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (4,2 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (3,8 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (3,1 proc.), neatsargus rūkymas (2,4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (1,4 proc.), elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai (1,1 proc.). Be to, įregistruoti 227 padegimai (4 proc.), 74 gaisrai (1,3 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 489 gaisrų (8,7 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 3484 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 7 proc. Be to, ugniagesiai gelbėtojai 1356 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 1186 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 398 autoavarijose, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 60 nukentėjusių piliečių bei ištraukė 26 žuvusiųjų kūnus.

113 kartų ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 38 skenduolius bei išgelbėjo 43 gyventojus, iš jų 13 vaikų. Be to, ugniagesiams teko 252 kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 62 kartus likviduoti cheminius incidentus, 51 kartą surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 156 gyventojus, iš jų 18 vaikų.

Prasidėjus karščiams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Perkaitus saulėje, nešokti staiga į vandenį, pirma juo apsišlakstyti. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.