Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad vandens vartojimo svarba žmogaus organizmui didžiulė. Net ir nedidelis troškulys įspėja, jog organizmui trūksta vandens, o vandens trūkumas gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Bernotaitės, vasaros karščiai gali pakenkti sveikatai ir sukelti grėsmę gyvybei, o vasaros metu ypač svarbu gerti pakankamai vandens.

Skysčių praradimas organizme yra kur kas pavojingesnis nei maisto trūkumas. Nuo suvartojamo skysčių kiekio priklauso kūno šilumos balansas, darbingumas, aktyvumas, virškinimo, šalinimo procesai, odos, plaukų būklė ir kt. Kai organizmui ima trūkti skysčių, gali pakilti temperatūra, atsirasti nerimo jausmas, sutrikti virškinimas. Nepakankamas kiekis vandens gali paskatinti dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligės, gastrito, rėmens, plonųjų ir storųjų žarnų uždegimų vystymąsi. Dehidratacijos metu tirštėja kraujas, todėl išauga krešulių susidarymo tikimybė. Žmogaus kūnas turi daug skirtingų būdų, kuriais išreiškia savo bendrus ar lokalinius vandens poreikius: astma, alergija, rėmuo, dispepsija, reumatoidinis sąnarių skausmas, nugaros skausmas, migreniniai skausmai, kolito skausmai, stenokardijos skausmai.

Vanduo reguliuoja ir kontroliuoja visas organizmo funkcijas. Vykstant medžiagų apykaitai, vandens tėkmė per ląstelių membranas sukuria energiją, kuri panaudojama organizmo gyvybinei veiklai. Į vandens stygių labai jautriai reaguoja smegenys, kurių sudėtyje yra 85 proc. vandens. Nors smegenys sudaro tik 2 proc. žmogaus kūno masės, tačiau vandens ir deguonies sunaudoja iki 20 proc. viso organizmo poreikio. Jei trūksta vandens, smegenų sistemos veikla labai suaktyvėja ir yra išskiriamas histamino hormonas, kuris atsakingas už vandens pasiskirstymą organizme ir jame ištirpusių medžiagų funkcijų aktyvinimą. Troškulio jausmas – tai histamino suaktyvėjimas, kuris gali sukelti skrandžio, žarnyno, gerklės ir kt. skausmus.

Net ir nedidelis troškulys įspėja, kad organizmui trūksta vandens, gali grėsti dehidratacija. Paprastai dehidratacija vadinamas toks vandens praradimas, kai ima trikti normali fiziologinė veikla.

Skiriami dehidratacijos lygiai:

lengva dehidratacija – prarasta 5–6 % vandens,

vidutinė – prarasta 5–10 % vandens,

sunki – prarasta daugiau kaip 10 % vandens.

Daugiau kaip 20 % vandens praradimas – mirtinas. Dehidratacija itin pavojinga kūdikiams, kadangi jie dėl mažos kūno masės gali labai greitai prarasti pernelyg daug vandens. Dėl dehidratacijos kūdikiams pavojinga rotavirusinė infekcija, dėl kurios viduriuojama ir vemiama.

Dehidratacijos požymiai: galvos skausmas, nuovargis, sumažėjęs apetitas, virškinimo sutrikimai, galvos svaigimas, šlapimo kiekio sumažėjimas, įdubusios akys, sausa burnos ir nosies gleivinė, kraujospūdžio pokyčiai, mėšlungis, sutirštėjęs kraujas, sumažėjęs darbingumas ir gebėjimas susikaupti. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda jau esant 1 proc. vandens deficitui. Prarastas vandens kiekis turi būti būtinai sugrąžinamas organizmui.

Geriausios troškulio malšinimo priemonės – paprastas ar negazuotas silpnos mineralizacijos mineralinis vanduo, kokybiškas vandentiekio vanduo. Skaičiuojama, kad 35 ml skysčių pakanka vienam kūno svorio kilogramui, žmogui su normaliai funkcionuojančia širdimi ir inkstais. Esant širdies ir inkstų sutrikimams vandens dozavimą turėtų nustatyti gydytojas.