Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šįryt pristatė jau trečiąjį Lietuvos savivaldybių vertinimą – Lietuvos savivaldybių indeksą 2013. Klaipėdos rajonas pagal šį tyrimą – 6 vietoje tarp 53 šalies savivaldybių.

Tačiau LLRI tyrimas taip pat atskleidė, kad tarp 53-jų rajonų geriausia vieta gyventojui yra Kauno, Klaipėdos, Druskininkų, Marijampolės ir Plungės rajonai. Taigi, Klaipėdos rajonas šiuo atžvilgiu – antroje vietoje.

Vertino dešimt sričių

Tarp rajono savivaldybių pirmąją vietą šiais metais užėmė Kauno rajonas, surinkęs 68,4 balo (pernai 60,7 balo), į antrąją vietą pakilo Plungė (62,6 balo), po to sekė Druskininkų, Mažeikių, Kėdainių ir Klaipėdos rajonai.

Remiantis 2012 metų duomenimis, šis indeksas parodo geriausiai ir prasčiausiai besitvarkančias savivaldybes. Remiantis įvairiais savivaldybės veiklą apibūdinančiais rodikliais visuomenei pateikiamas 7-ių miestų savivaldybių ir 53 rajonų savivaldybių veiklos vertinimas.

Klaipėda jau trečius metus iš eilės tarp visų šalies savivaldybių vertinama geriausiai pagal žmonių ekonominę laisvę.

7-ių miestų savivaldybių reitinge po Klaipėdos (67,3 balo) toliau rikiuojasi Vilnius (62,8 balo), Panevėžys (59,7 balo), Kaunas (56,9), Šiauliai (52,9), Palanga (51,3) ir Alytus (48,8).

Tyrimas apima dešimt gyventojams ir investuotojams aktualių sričių: komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos, mokesčiai, turto valdymas, administracija, biudžetas.

„Neefektyviai teikiamos komunalinės paslaugos, prastai mokyklose paruošiami vaikai, didelis nenaudojamų patalpų plotas ir jų išlaikymui skiriamas papildomas savivaldybių biudžetas - visos šios priemonės prisideda prie prasto savivaldybių įvertinimo“ , - spaudos konferencijoje šiandien kalbėjo LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Savivaldybės surikiuotos pagal tai, kaip jos užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius, garantuoja savo veiklos skaidrumą. Indekse buvo vertinamos devynios aktualiausios savivaldybių veiklos sritys - komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.

LLRI indeksą sudarė trečią kartą. LLRI yra privati organizacija, daugiausia finansuojama stambaus kapitalo įmonių.

Dėliojo klausimus

LLRI atkreipia dėmesį, kad savivaldybių veikla ir priimami sprendimai tiesiogiai veikia žmonių gyvenimo ir verslo aplinką.

Savivaldybių indeksas leidžia savivaldybėms įvertinti savo veiklą, skatina konkuruoti ir kurti geresnę aplinką gyventojams, palankesnes sąlygas investicijoms.

Reitinguodami savivaldybes LLRI darbuotojai stengėsi atsakyti į šiuos klausimus: ar savivaldybės išmoko efektyviai valdyti biudžetą ir pažaboti įsiskolinimus? Kiek nenaudojamo turto išlaikoma už mokesčių mokėtojų pinigus? Kurios savivaldybės labiausiai įsitraukusios į komercinę veiklą? Kaip/ar optimizuojamas mokyklų tinklas drastiškai mažėjant mokinių skaičiui? Kur efektyviausiai tvarkoma sveikatos priežiūros sistema? Kurioje savivaldybėje gyventojams mažiausiai reikia pašalpų? Mokesčiai – kokios tendencijos miestų ir rajonų savivaldybėse? Ar investicijų pritraukimas turi įtakos nedarbo lygio mažėjimui?

Sudarė pasiūlymų sąrašą

Lietuvos laisvosios rinkos institutas taip pat pateikė pasiūlymus savivaldybėms, kaip tvarkyti su ūkiu.

Komunalinio ūkio padėtis didele dalimi priklauso nuo savivaldybės priimamų sprendimų. Šilumos ūkis, vandens tiekimas, atliekų tvarkymas, daugiabučių administravimo paslaugos yra sritys, su kuriomis tiesiogiai susiduria ir kurios yra aktualios kiekvienam savivaldybės gyventojui.

 Siekiant, kad šios paslaugos gyventojams būtų teikiamos geriau, pigiau ir efektyviau, ekspertų nuomone, labai svarbu leisti įmonėms konkuruoti tarpusavyje, atverti kelią laisviems susitarimams tarp gyventojų ir paslaugas teikiančių įmonių bei užtikrinti žmonių galimybę rinktis.

Socialinės rūpybos srityje, siekiant tikslingos ir taupios socialinės rūpybos savivaldybėse, svarbu užtikrinti, kad socialinę paramą (išmokų ar socialinių paslaugų pavidalu) savivaldybėse gautų tik tie asmenys, kuriems jos tikrai reikia. Be to, socialinės rūpybos funkcija savivaldybėse turi būti vykdoma taupant mokesčių mokėtojų pinigus ir biudžeto lėšas. Mažinti piktnaudžiavimą socialine parama, didinti jos efektyvumą įvedant aiškius kriterijus (pvz., stebėti faktinį žmonių pragyvenimo lygį, neteikti socialinės paramos asmenims, kurie į viešuosius darbus atvyksta neblaivūs). Trečia, socialinė parama neturi mažinti paskatų žmonėms patiems rūpintis savo gerove.

Ragino mažinti darbuotojų ir įstaigų skaičių

Investicijų plėtros srityje siūloma mažinti biurokratinius barjerus norintiems investuoti. Užtikrinti, kad savivaldybės teritorijoje būtų investuotojams paruoštų žemės sklypų su patvirtintais detaliaisiais planais ir prie sklypo privesta būtina infrastruktūra. Siūloma, kur įmanoma, viešojo sektoriaus projektus vykdyti naudojantis viešojo ir privataus sektorių partneryste. Spartinti ir supaprastinti detaliojo plano tvirtinimo bei statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras.

Turto valdymo srityje raginama mažinti savivaldybei priklausančių įmonių ir viešųjų įstaigų skaičių. Taip pat mažinti savivaldybei priklausančių pastatų ir patalpų (ypač nenaudojamų) plotą. Atsisakyti savivaldybei priklausančių pirčių, laidojimo namų, daugiabučių administravimo paslaugas teikiančių įmonių, kirpyklų, knygynų.

Administravimo srityje siūloma mažinti savivaldybės administracijos ir seniūnijų darbuotojų skaičių. Ekspertų nuomone, taip pats svarbu tobulinti oficialias savivaldybių interneto svetaines taip, kad jos būtų patogios ir informatyvios savivaldybės gyventojams.

Vardijo idealiosios principus

Remiantis indekso vertybėmis, LLRI sudarė sąrašą, kokių principų turėtų laikytis ideali savivaldybė:

• Taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas.

• Savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų.

• Mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui.

• Efektyviai valdo turimą turtą ir privatizuoja tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti.

• Atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų.

• Savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių.

• Mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Arūno Stapono fotografija iš redakcijos archyvo