Apie Savivaldybės vykdomus viešuosius pirkimus, − procedūras ir problemas pokalbis su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu Banevičiumi.

Kokia Savivaldybės vykdytų viešųjų pirkimų statistika per pastaruosius penketą metų?

2011 m. įvykdytos 232 pirkimo procedūros, 2012 m. – 190, 2013 m. – 225, 2014 m. – 294, iki 2015 m. rugsėjo 15 d. – 262 vnt.

Iš esmės be viešųjų pirkimų negalima išleisti nei vieno Savivaldybės biudžete suplanuoto euro. Taigi pirkimų vykdoma iš tiesų nemažai. Šių metų iki rugsėjo 15 d. pradėtų pirkimų vertė (pirkimams skirtos lėšos) – 6.263 mln. eurų be PVM (palyginimui per visus 2014 metus – už 6.546 mln. eurų be PVM).

Vykdant viešuosius pirkimus sutaupomi mokesčių mokėtojų pinigai. Vien 2014 metais − 434 tūkst. eurų (skirtumas tarp įvykusiems viešiesiems pirkimams numatytų lėšų ir sudarytų pirkimo sutarčių vertės).

O kaip galima būtų palyginti mūsų Savivaldybės viešųjų pirkimų skaičių su kitų šalies savivaldybių?

Nuo šių metų pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtos 114 raštu sudarytos sutartys su laimėjusiais pasiūlymais, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno rajono savivaldybės administracijos paskelbė po – 94.

Kokia yra vidutinė viešųjų pirkimų procedūros trukmė (iki sutarties sudarymo)?

Kai pirkimas vyksta apklausos būdu žodžiu ir pagal įstatymą jo nereikia skelbti – nuo 15 min iki 3 dienų, raštu – nuo 8 darbo dienų iki 2 savaičių, skelbiamas viešai mažos vertės pirkimas (raštu) – nuo 9 darbo dienų iki 4 savaičių, skelbiamas viešai supaprastintas atviras konkursas − 2−3 mėn., tarptautinis konkursas – 3 mėn. Tačiau jei pirkimo metu teikiama skundų, terminai dar prasitęsia.

Kokių problemų kyla vykdant viešuosius pirkimus, − ypač tuos, kurie susiję su statybos rangos darbų pirkimu?

Praėjusiu Europos Sąjungos paramos laikotarpiu iš tiesų vyko daug statinių rekonstrukcijos ir modernizavimo darbų, taigi daugeliui užsiimančių statybos, aplinkos tvarkymo ir tinklų tiesimo darbais įmonių užteko užsakymų, − todėl ir viešųjų pirkimų procedūros vyko sklandžiau, mažiau buvo įtampos tarp tiekėjų, skundų teismams. Šiuo metu dar neįsisiūbavus ES paramos 2014−2020 metų projektų vykdymui daugelis rangovų stengiasi dalyvauti visuose konkursuose, bet kokia kaina gauti užsakymų, dažnai neįsivertina ir savo pajėgų. Vyksta didžiulė konkurencija. Savivaldybė laimi, nes gauna konkurencingiausią pasiūlymą. Kita vertus, rangovai skundžia vieni kitus, dažnai teikdami pretenzijas ar kitaip stabdydami pirkimą, todėl pirkimų procedūros, kurių privalome laikytis, kartais užtrunka.

Žinoma, tai ne vien mūsų Savivaldybės problema. Dar praėjusių metų gegužę vykusiame ministerijų atstovų pasitarime pripažinta, kad Lietuvoje labai daug viešųjų pirkimų apskundžiama teismuose (Vyriausybėje pristatytos Viešųjų pirkimų 2013 m. atskaitos duomenimis – net 11 ar 13 procentų). Situacija mažai keitėsi ir šiemet.

Beje, nuo ateinančių metų Viešųjų pirkimų tarnyba sudarinės „juoduosius sąrašus" bendrovių, kurios neįvykdė sutarčių, ir įstaigos, organizuodamos viešuosius pirkimus, galės šių įmonių pasiūlymus atmesti, − tikėtina, kad tai padės pasirinkti kokybiškai dirbančius savo srities profesionalus. Kita vertus, tai galės dar labiau prailginti pirkimo procedūrą, nes nepatenkintos tokiu sprendimu bendrovės kreipsis į teismą.

Kita problema, kylanti įgyvendinant statinių rekonstrukcijų projektus, yra ta, kad dažnai sunku numatyti darbų trukmę ir eigą, nes, tarkime, rangovui pradėjus darbus ir nuėmus sutrešusias grindis paaiškėja, kad statinio konstrukcijos pažeistos labiau nei tikėtasi. Papildomų darbų pirkimas užsitęsia − taip pat ir projekto pabaiga nukeliama. Natūralu, kad kartais dėl to kyla nepasitenkinimas iš gyventojų, kurie naudojasi tų įstaigų paslaugomis ar važiuoja tais keliais, tačiau darbų atmestinai atlikti negalima, nes jų rezultatą vėliau tikrina įvairios komisijos, galiausiai naudojasi gyventojai.

Paskutiniame Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje buvo nustatyti prioritetai planuojamiems vykdyti pirkimams pagal svarbą, − kodėl yra svarbu nustatyti prioritetus ir kokiems pirkimams jie bus teikiami?

Prioritetai nustatyti, kad būtų užtikrintas spartesnis, sklandesnis ir efektyvesnis viešųjų pirkimų vykdymas.

Pirmas prioritetas – darbų pirkimams, kai finansavimo šaltinis yra tikslinės valstybės biudžeto lėšos, kurias reikia įsisavinti per einamuosius metus, kitas prioritetas – darbų pirkimams, kai finansavimo šaltinis yra tikslinės Europos Sąjungos ar kitų finansavimo mechanizmų paramos lėšos, kurias reikia įsisavinti projekto įgyvendinimo laikotarpiu, toliau – Savivaldybės administracijoje nepertraukiamai veiklai vykdyti reikalingų paslaugų, prekių ar darbų pirkimai; atliekamiems darbų pirkimams, kai finansavimo šaltinis yra Savivaldybės biudžeto, skolintos ar kitos lėšos, o perkami darbai turės būti atlikti per einamuosius metus; tikslinės ES ar kitų finansavimo mechanizmų struktūrinės paramos lėšos, kurias reikia įsisavinti projekto įgyvendinimo laikotarpiu, o pirkimo objektas – paslaugos, prekės. Galiausiai – kiti pirkimai eilės tvarka, kai pirmumas nustatomas pagal pirkimo paraiškos ir kitos pirkimui atlikti reikalingos informacijos pateikimo laiką.

Kaip stengiamasi tobulinti Viešųjų pirkimų skyriaus darbo organizavimą?

Buvo pakeisti šio skyriaus nuostatai – numatyta nauja viešųjų pirkimų vykdymo funkcija, todėl vienas skyriaus specialistas perėmė visų Savivaldybės administracijos padalinių iki šiol vykdytų pirkimų apklausos būdu vykdymą (apie 150 pirkimų per metus). Šiuo metu skyriuje dirba penki darbuotojai, yra ir vedėjo pavaduotojas, kad būtų tikslingiau paskirstyta atsakomybės našta prižiūrint procedūras.

Viešųjų pirkimų įstatymas dažnai keičiamas, daug pataisų bus ir nuo naujųjų metų – ar tai palengvins viešųjų pirkimų procedūras ir taip pat Viešųjų pirkimų skyriaus darbą?

Taip, procedūras siekiama lengvinti, tačiau administracinė našta, deja, nemažėja, todėl nemažėja darbo ir Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriui, kurio darbuotojai dažnai konsultuoja ir Savivaldybės įstaigas, savarankiškai vykdančias viešuosiuos pirkimus.