Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad dėl švino poveikio pasaulyje kiekvienais metais nustatoma apie 600 000 naujų vaikų protinės veiklos sutrikimų atvejų. Pasaulio sveikatos organizacija 2015 m. spalio 25-31 dienomis skelbia Tarptautinę apsinuodijimo švinu prevencijos savaitę.

Koks švino poveikis žmogaus organizmui?

Per ilgalaikio stebėjimo metus mokslininkai nustatė, kad apsinuodijus švinu, pakenkiamos nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir kitos žmogaus organizmo sistemos. Įrodyta, kad švinas labiau pažeidžia besiformuojančias jaunas smegenis, nei subrendusias. Vaikams iki septynerių metų amžiaus didelis švino kiekis kraujyje yra atvirkščiai proporcingas intelekto koeficientui. Suaugusiems švinas naikina pilkąją smegenų medžiagą. Tyrimais nustatyta, kad švinas vaikus veikia neurotoksiškai ir neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o suaugusiems sukelia lėtinius inkstų pažeidimus. Šio metalo junginiai organizme kaupiasi, todėl jo poveikis gali pasireikšti po kelių ar keliolikos metų.

Vaikams rizika ypač didelė!

Švino pavojus prasideda dar vaikui negimus, nes švinas gali būti perduotas negimusiam vaikui per placentą. Švino poveikis ypač svarbus per pirmuosius 3–7 gyvenimo metus. Vaikų organizme tirpūs švino junginiai sugeriami geriau nei suaugusiųjų. Švinas patenka į kraują, jungiasi su eritrocitais ir yra nunešamas į minkštuosius audinius, kaupiamas kepenyse, inkstuose, kauluose, dantyse, plaukuose. Iš dantų švinas nepasišalina. Švinas į organizmą gali patekti ir būna kenksmingas tik jonų pavidale, tai yra– vandenyje tirpus švino junginys.

 Kaip švinas patenka į žmogaus organizmą?

Švinas į organizmą daugiausia patenka pro kvėpavimo takus, įkvėpus jo turinčių dažų, ar šlifavimo aerozolio, žaidžiant su švino turinčiais plastmasės žaislais. Taip pat galima įkvėpti švino dalelių, kai deginama dažyta mediena, plastmasės ar kitos medžiagos turinčios švino. Švinas kaip pigmentas buvo naudojamas dažų gamyboje. Vaikai žaisdami ir tyrinėdami žaislus, nudažytus dažais turinčiais švino, juos dažnai deda į burną. Tai darydami padidina galimybę švinui su seilėmis ir dulkėmis patekti į organizmą. Švino pagrindu pagamintų dažų naudojimas, vaikų žaislams ir baldams Europoje uždraustas nuo 1978 metų. Tai pat nuo 2006 m. liepos 1 d. draudžiama Lietuvos rinkai tiekti naujas elektros lemputes, buitinius šviestuvus, naują elektros ir elektroninę įrangą, kurioje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, chromo. Tačiau dar dažų su švinu galima rasti seniau statytuose namuose ar butuose. Švino dažai galimi ant žaislų ar kitų produktų, pagamintų ne Europos Sąjungos šalyse. Švinas gali patekti į žmogaus organizmą su dirvožemiu valgant neplautomis rankomis ar nenuplautus vaisius, daržoves. Tyrimais nustatyta, kad švinas į žmogaus organizmą gali patekti su maistu. Netinkamai pagaminti glazūruoti keramikiniai indai su švino turinčia glazūra, taip pat gali būti švino šaltinis. Didelis švino kiekis gali patekti į skystus, ypač rūgščius (raugintą pieną, sultis, vyną) ir kitus maisto produktus. Švinas gali patekti ir į vandentiekio vandenį, tekant jam vamzdžiais, turinčiais švino lydinių.

Kaip galite apsaugoti vaikus nuo švino poveikio?

Reguliariai valykite grindis ir kitus paviršius drėgnu skuduru ar kempine ir nuolat vėdinkite patalpas.

Vartokite kokybišką, filtruotą geriamąjį vandenį.

Nevalgykite pakelėse augančių uogų, vaisių ar daržovių.

Maisto ruošimui naudokite tinkamus (stiklo, nerūdijančio plieno ir pan.) indus.

Įsitikinkite, kad vaikas grįžęs iš kiemo prieš valgį su muilu plauna rankas. Reguliariai drėgnu būdu valykite vaikų žaislus.

Venkite pirkti nekokybiškus, nesertifikuotus vaikų žaislus ar naudoti senus, nusilupusiais dažais.

Nenaudokite dažų turinčių švino pigmento.

Neleiskite vaikų į patalpas, kuriose atliekami metalo suvirinimo, litavimo ar šlifavimo darbai. Neleiskite vaikų į patalpas, kuriose laikomi seni akumuliatoriai, buitinės technikos atliekos.

Neleiskite vaikų į senus pastatus ir neleiskite kontaktuoti su nuo sienų atsilupusiais dažais, senais sienų apmušalais, statybinėmis atliekomis.

Lietuvoje švino ir kitų cheminių medžiagų didžiausias koncentracijas gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų ore nustato Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“. Gaminiams, skirtiems liestis su maistu reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“. Į Lietuvos Respublikos rinką tiekiamų polimerinių statybos produktų ir polimerinių baldų medžiagoms saugos sveikatai reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos“, ir kiti teisės aktai.

Reklama: shop.remmers.lt