Lietuvoje vykdoma globos įstaigų pertvarka, kuria siekiama nuo institucinės vaikų globos pereiti prie vaikų globos šeimoje ar bendruomenėse, po truputį pradeda judėti į priekį. Džiugu, kad būtent Klaipėdos rajonas gali didžiuotis, jog yra vienas iš pavyzdingiausių – čia tėvų globos netekę vaikai jau gyvena bendruomenėse.

„Klaipėdos rajono vaikai, netekę tėvų globos, auga 4 skirtingose institucijose“, –  situaciją pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė

Globojamus vaikus Klaipėdos rajone glaudžia dvi įstaigos: Lapių pagrindinės mokyklos globos grupė, kurioje šiuo metu yra 18 mokyklinio amžiaus vaikų (iš viso gali gyventi 24), ir ugdymo centro „Naminukas“ globos grupė, kurioje glaudžiasi 5 ikimokyklinukai ir pirmųjų klasių vaikai.

Tiesa, dar 4 Klaipėdos rajono vaikai gyvena Klaipėdos „Ryto“ globos namuose, o Savivaldybė už jų išlaikymą moka nustatytą globos kainą – 705 eurus per mėnesį. Taip pat 3 rajono vaikai auga globėjų šeimoje Rokiškio rajone.

Netinkamos sąlygos padiktavo naujų formų kūrimą

Lapių pagrindinės mokyklos globos grupės vaikai iki pat šių metų pavasario gyveno 100 metų senumo avarinės būklės bendrabutyje, nepritaikytame vaikų globai.

„Lapių bendrabučio patalpos neatitiko jokių standartų, higienos reikalavimų, o nuo 2015 metų, teikiant socialinę globą, privaloma gauti licenciją, todėl buvo nuspręsta nebestatyti jokių globos namų, o nueiti tuo keliu, kuriuo ir Vyriausybė, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina mus eiti – kurti mažesnius darinius, jaukesnes struktūras, kuriose būtų gera augti vaikams, sukurti aplinką, panašią į šeimą“, – kalbėjo vedėja.

Klausimą dėl Lapių globotinių apgyvendinimo Klaipėdos rajono savivaldybė išsprendė išnuomojusi du butus Gargžduose, o dalį vaikų perkėlusi į „Kranto“ pagrindinės mokyklos bendrabučio patalpas. Nuo Lapių iki Gargždų yra apie 12 kilometrų. Vaikai kas rytą vyksta į Lapių pagrindinę mokyklą, kurioje mokosi drauge su Lapių ir aplinkinių gyvenviečių vaikais.

Anot D.Gumuliauskienės, toks sprendimas pareikalavo daug drąsos, nemigos naktų, surasti butus irgi nebuvo lengva.

„Reikalaujama, kad vienas kambarys būtų personalui, o viename kambaryje gyventų po du vaikus. Bendruomeniniame darinyje (nesvarbu ar name, ar bute) gali gyventi 8, tačiau jeigu tarpusavyje yra brolių ir seserų – 10 vaikų. Optimalus variantas buvo 4 kambarių butai arba 3 su holu“ – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Pašnekovė atviravo, kad tinkamų būstų arčiau vaikų lankomos mokyklos Lapiuose rasti nepavyko, todėl jiems teko persikelti į Gargždus.   

Čia dviejuose nuomojamuose butuose gyvena po 6 vaikus, kurie nuolat prižiūrimi socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo.

„Jie padeda rūpintis buitimi ir atlieka tokias pareigas kaip tėvai šeimose. Personalas ir naktį būna, tačiau negalime pasakyti, kad kiekvieną minutę vaiką kontroliuoja ir, pavyzdžiui, išeinant į parduotuvę, seka iš paskos. To ir realiose šeimose nėra“, – kalbėjo D.Gumuliauskienė.

Dar viena vaikų grupė, kurios maksimalus skaičius pagal taisykles gali būti 12, yra įkurdinta „Kranto“ pagrindinės mokyklos bendrabučio patalpose.

„Taip nusprendėme todėl, kad tai yra Savivaldybės patalpos, nereikia nuomoti. Vaikų šiuo metu ten yra 6. Jų sąlygos yra geros: gyvena kambariuose po 2, turi savo bendrą žaidimų, valgymo kambarį, dušus, tualetus“, – situaciją komentavo D.Gumuliauskienė. Tiesa, vaikų skaičius yra kintantis, nes pilnametystės sulaukę globotiniai palieka globos įstaigas. 

Lapių pagrindinės mokyklos globos grupės vaikai nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose. Lapių pagrindinės mokyklos archyvo nuotr.

Vaikams – daugiau atsakomybės

Jokių vaikų globos namų nereikėtų, jeigu vaikai patektų į šeimas. Kol taip nėra, būtent bendruomeniniai namai – butai, yra viena geriausių formų, – įsitikinusi Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Daugiabutyje gyvenantys vaikai nėra izoliuoti, jie susipažįsta su kaimynais, mokosi įvairių dalykų, praversiančių savarankiškame gyvenime.

„Tikslas – kad vaikai mokytųsi gyventi taip, kaip gyvena šeimos Lietuvoje. Nesiekiame kurti idealių sąlygų. Stengiamės, kad jie žinotų, iš kur vanduo „ateina“, kad reikia išsiplauti laiptinę, indus, išsinešti šiukšles, gamintis maistą“, – apie patirtį ir vertybes, kurias lengviau diegti apgyvendinus vaikus bendruomeniniuose globos namuose, kalbėjo Savivaldybės atstovė.

Anot D.Gumuliauskienės, teigiami rezultatai, praėjus dar trumpam laikui, jau yra jaučiami: „Iš 24 vaikų minios pereita į grupę, kurioje yra 10 vaikų. Akivaizdus skirtumas – čia daugiau privatumo, patogumo, komforto. Pokyčiai mus džiugina, nes atsirado daugiau atsakomybės. Baiminomės ir politikų, ir visuomenės būgštavimų, tačiau dabar turime neblogą situaciją“.

Lapiuose – nedideli bendruomeniniai globos namai

Šiuo metu Klaipėdos rajono globojami vaikai gyvena pagal Vyriausybės vykdomą politiką – auga bendruomenėje. Tiesa, ateityje laukia pokyčiai.

Lapių pagrindinė mokykla šiuo metu atlieka bendruomeninių globos namų projektavimo darbus tam, kad mokyklos kieme esančios dirbtuvės ir mokyklos muziejaus patalpos būtų paverstos į 10 vietų butą, skirtą globojamiems vaikams.

„Kodėl mes statome, darome? Pažadėjo vokiečiai, kad parems, buvo reikalingas ir Savivaldybės prisidėjimas. Žinau, kad jie („LIONS“ organizacija – aut. past.) renka, kad jie duos, bet galutinės sumos dabar negaliu pasakyti. Vyks konferencija spalio pabaigoje, gal tada bus aiškesnė suma“, – apie tarptautinės „LIONS“ klubų asociacijos žadamą finansinę paramą kalbėjo Lapių pagrindinės mokyklos direktorė Vilija Lukauskienė.

„Lapiuose tokio darinio kaip anksčiau jau nebebus. To nebus, kad visi vaikai grįš ten iš butų ir toliau gyvens internate, kuris yra visokeriopai atgyvenęs. Lapiuose ruošiamasi įrengti dar vieną butą, iš kurio galbūt „Kranto“ vaikai pareitų“, – pasakojo D.Gumuliauskienė.

V.Lukauskienė įsitikinusi, kad Gargžduose idealu gyventi vaikams, kurie mokosi Klaipėdoje.

„Baigę mūsų pagrindinę mokyklą jie būna 16–17 metų, todėl pasirenka profesiją, lanko mokymosi įstaigas Klaipėdoje, tačiau mes juos prižiūrime iki 18 metų. Grįš tie, kurie eis į Lapių mokyklą“, – apie ateities planus kalbėjo Lapių pagrindinės mokyklos vadovė.

D.Gumuliauskienė pasakojo, kad būtent Lapiuose galima užtikrinti kompetentingų specialistų priežiūrą.

„Tie vaikai yra „sužeisti“, jiems reikia ir „akies“, ir globos. Jie kartais turi prastų įpročių, todėl specialistų priežiūra, pagalba, nuolatinis buvimas šalia tikrai reikalingas.

Manome, kad dalis vaikų liks Gargžduose. Galbūt labiau „sužeistus“ globotinius, verta turėti arčiau savęs. Tokius, kuriems reikalinga didesnė priežiūra ir pagalba“, – kalbėjo D.Gumuliauskienė, pridūrusi, kad vaikams, gyvenantiems toliau, užtikrinti didesnę priežiūrą yra sudėtingiau.

„Komplimentas Lapių pagrindinės mokyklos direktorei – ji gyvena kiekvieno vaiko gyvenimą. Džiaugiamės profesionalia komanda, net ir socialinio darbuotojo padėjėjai, kurie būna naktį, turi aukštąjį išsilavinimą“, – specialistus gyrė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Lapių vaikų namų paramos fondo vienerių metų gimtadienio akimirka. Gerdos Muldarytės nuotr.

Dideli nesusipratimai: painioja bendrabutį ir globos namus

Tiek Lapių pagrindinės mokyklos direktorė, tiek Socialinės paramos skyriaus vedėja apgailestavo, kad visuomenė, politikai itin painioja du skirtingus darinius, esančius Lapiuose.

Be planuojamų bendruomeninių globos namų Lapiuose yra ir kitas pastatas, laukiantis rekonstrukcijos – tai bendrabutis. Į jį per savaitę suvažiuoja vaikai iš atokesnių vietovių, turintys socialinių problemų, tačiau jie nėra netekę tėvų globos ir savaitgaliais grįžta į namus.

„Tai dažniausiai yra vaikai, kuriems reikalinga didesnė priežiūra, „signalinių“ šeimų vaikai“, – apie Lapių bendrabutį ir jo socialinį atspalvį dėstė D.Gumuliauskienė.

Specialistė apgailestavo, kad visuomenėje yra painiojami statusai „globojamas vaikas“ ir „vaikas, gyvenantis bendrabutyje“.

Žinoma, Lapių bendrabutis yra netinkamas ne tik globojamiems, bet ir socialinės rizikos vaikams, savaitgaliais grįžtantiems į šeimas, todėl ateities planuose –  ir šio pastato rekonstrukcija. Savivaldybė bendrabučio rekonstravimo projektui yra skyrusi 7321,5 eurų. Projektavimą vykdantis UAB „Projektų rengimo biuras“ darbus turi pabaigti iki 2016 metų sausio 2 dienos.

„Šiuo metu vyksta abiejų pastatų projektavimo darbai. Vienas bus tas, kur vokiečiai prisidės – „kotedžiukas“ (bendruomeniniai globos namai), kitas – bendrabutis. Naujiems metams aš turiu turėti du projektus. Globos namų projektavimą vykdo mokykla, o bendrabučio – Savivaldybė“, – situaciją komentavo V.Lukauskienė.

Direktorė atviravo, jog bendrabutyje bus sudarytos sąlygos skalbtis, tvarkytis, tačiau savaitgaliais vaikai galės grįžti pas tėvus.

Didžiulius užmojus turinti mokyklos vadovė pridūrė, kad ateities perspektyvos bendrabučio rekonstrukcijai dar nėra aiškios: „Kai turėsiu projektą, metų gale vyks Savivaldybės biudžeto skirstymas, aš lauksiu atsakymo“.