Sveikatą labiausiai lemia žmogaus gyvensena, fizinė, socialinė ir kultūrinė aplinka. Net 20 proc. įtakos sveikatai turi aplinka, kurioje žmogus gyvena, todėl svarbu, kad ji būtų sveika.

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Suaugusieji ir paaugliai praleidžia vidutiniškai 62 proc. savo laiko namuose ir 25 proc. – kitose uždarose patalpose. Vaikai iki 12 metų praleidžia 76 proc. savo laiko namuose, o kūdikiams, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms visiškai normalu praleisti namuose vidutiniškai 85 proc. laiko.

Poveikį patalpų oro kokybei daro aplinkos, kurioje yra pastatas oro kokybė, statybinės medžiagos, ventiliacijos sistemos, vartojimo prekės – baldai, elektros prietaisai, valymo ir namų apyvokos prekės, taip pat patalpoje esančių žmonių elgesys (pavyzdžiui, rūkymas) ir pastatų priežiūra (pavyzdžiui, energijos taupymo priemonės).

Patalpų ore gali būti įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia – tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali išsiskirti lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų – bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose. Bakterijas ir virusus ore gali paskleisti ir sergantys žmonės, naminiai gyvūnai.

Cheminių medžiagų, galinčių paveikti žmonių sveikatą, koncentracijos patalpų ore būna didesnės atliekant patalpų remontą ar ką tik įrengus patalpų vidaus apdailą, pastačius naujus baldus. Praėjus neilgam laikotarpiui, šių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų pradeda mažėti. Žalingas kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų, degimo produktų, drėgmės, pelėsių ir kitų biologinių medžiagų (alergenų) ir priemonių poveikis sietinas su astmos, alergijos, kitų kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligų simptomų atsiradimu.

Žmonės, daug laiko praleidžiantys uždarose patalpose, užterštose cheminiais ar biologiniais teršalais, dažnai skundžiasi negalavimais, kurie dingsta palikus patalpas. Dažniausiai jie pasireiškia galvos, akių, nosies skausmais, gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu, niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Simptomai nėra specifiniai, jie yra susiję su individualiais faktoriais, pastato technine charakteristika, oro teršalų koncentracija, jų deriniais. Šis reiškinys vadinamas „Nesveiko pastato sindromu“.

Gyvenamųjų patalpų oro kokybės gerinimo būdai:

1. Patalpų vėdinimas. Įvairių teršalų koncentracijos patalpų ore būna didesnės, kai patalpos netinkamai ir nereguliariai vėdinamos. Paprasčiausias gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.

2. Patalpų valymas. Patalpų valymas yra paprasčiausias būdas, leidžiantis iš patalpų pašalinti dulkes, mikroorganizmus, pelėsį, dalį alergenų. Patalpos turi būti reguliariai valomos drėgnu būdu.

3. Palankesnių sveikatai apdailos medžiagų, baldų, buityje naudojamų cheminių medžiagų pasirinkimas. Vertėtų pagalvoti ir apie neigiamą apdailos medžiagų poveikį sveikatai. Renkantis apdailos medžiagas reikėtų pasidomėti, ar šie dažai, glaistas, gruntas, lakas ir kt. yra skirti naudoti vidaus, o ne išorės darbams, ar jie skirti gyvenamosioms, o ne gamybos patalpoms.

4. Nerūkymas namuose. Cigarečių dūmuose yra per 4000 įvairių cheminių medžiagų. Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru yra vadinamas pasyviu (priverstiniu) rūkymu. Pasyvus rūkymas padidina riziką vaikams sirgti ausų ir kvėpavimo takų infekcijomis, astma, vėžiu ir staigios kūdikių mirties sindromu.

5. Vengimas sintetinių oro gaiviklių, valiklių, skalbimo priemonių ir kitų buitinės chemijos pagalbininkų. Nors citrusinių vaisių ar gaivus gėlių aromatas dažnai asocijuojasi su neseniai išvalytais kambariais ar išskalbtais drabužiais, tačiau sintetiniais aromatais prisotinti valikliai ir kitos buitinės chemijos priemonės dažnai į orą išskiria cheminių medžiagų. Todėl rekomenduojame:

- Rinkitės bekvapes skalbimo priemones.

- Rinkitės švelnesnius valiklius be dirbtinių kvapų.

- Kasdieniam namų valymui išmėginkite natūralias priemones – sodą, citrinos sultis, druską.

- Skaitykite buitinės chemijos priemonių etiketes, jų naudojimo instrukcijas, tinkamai dozuokite, ypač koncentruotus valiklius, venkite jų išsiliejimo ir pasklidimo aplinkoje.

- Neperpilkite buitinės chemijos priemonių į panaudotas maisto ar gėrimų pakuotes, laikykite juos vaikams nepasiekiamoje vietoje. Ūmaus apsinuodijimo atvejai dažniausiai nutinka vaikams iki 6 metų, kai jie netyčia praryja ar išpila įvairius valiklius.

- Stenkitės buitinės chemijos priemones naudoti taupiai, pasitikint šiltu vandeniu ir švaria šluoste.

Lietuvoje cheminių medžiagų (teršalų) koncentraciją gyvenamosios aplinkos ore nustato Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“.