Gruodžio 3-ąją minima Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena, taip pat jau įsibėgėja lapkritį prasidėjusi akcija „Įsupkime gerumą", kurios tikslas – įrengti sūpynes neįgaliesiems Gargžduose.

     Naujienų portalas mano-gargzdai.lt taip pat nori atkreipti dėmesį į neįgaliųjų problemas Klaipėdos rajone. Pakalbinome mamas – Dovilę Savickienę, auginančią sunkią fizinę negalią turintį šešiolikmetį sūnų Saimoną, ir Ingą Petkienę, besirūpinančią devyniolikmete dukra Vitalija, kuri serga cerebriniu paralyžiumi.

     Džiugino darželio kolektyvas

     Pažįstamoje ir jaukioje namų aplinkoje artimųjų dėmesio apsuptus neįgaliuosius vieną dieną tenka palydėti į ugdymo įstaigas. Tai – nelengvas etapas tėvams.

     Inga prisipažino, kad dukros Vitalijos išleidimas į darželį suteikė nemažai streso.

     „Sunkiausia buvo pati pradžia – tai, kad vaiką reikia iš namų išvežti į darželį, atiduoti į nežinomų žmonių rankas. Atrodė, nemokės, kaip pamaitinti, kaip prižiūrėti", – jausmus prisiminė neįgaliosios mama.

     Tačiau, anot jos, visos baimės buvo nepagrįstos – darželyje dirbęs profesionalus kolektyvas vaikais su negalia sugebėjo pasirūpinti tinkamai, tad mamai likdavo pusdienis laisvo laiko.

     Moteris įsitikinusi, kad ugdymo įstaigoje praleidžiamas laikas neįgaliesiems yra itin naudingas: vaikai tobulėja, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, darželyje būdavo skiriamos mankštos ir masažai.

     Dovilės sūnus taip pat lankė Gargždų ugdymo centrą „Naminukas", kurį mama prisimena su džiaugsmu.

     „Nors tai buvo jau senokai, man darželis patiko: personalas, auklėtojos buvo labai geros", – kalbėjo moteris.

     Visgi tam tikrų karčių akimirkų būta. Dovilė pasakojo, kad su nuoskauda prisimena situaciją, kai auklėtoja „visomis keturiomis" priešinosi tam, kad per vasaros atostogas neįgalieji vaikai būtų integruoti į kitą – sveikųjų – grupę.

     „Tai – diskriminacija. Ir nuoskauda didžiulė liko. Bet ta istorija sena...", – nesileisdama į detales kalbėjo pašnekovė.

     Ji teigė, kad, vaikui pradėjus eiti į mokyklą, pajuto ten dirbančio personalo profesionalumo, dėmesio trūkumą.

     „Kol maži neįgalieji, žinoma, jie labiau „užpildo" širdis, labiau visi pamilsta šiuos mažylius", – svarstė Dovilė, lygindama skirtumus ugdymo įstaigose. Ji pridūrė, kad dabar situacija jau pasikeitė į gera.

     Išmoksta nekreipti dėmesio

     Neįgaliųjų vaikų tėvams, išėjus į viešumą, tenka išmokti atremti aplinkinių reakcijas. Anot pašnekovių, su didžiulėmis netolerancijos apraiškomis susidurti neteko, tačiau į žvilgsnius ir replikas nekreipti dėmesio išmoko jau seniai.

     „Manęs niekada netrikdė kažkokie žvilgsniai. Replikų negirdėjau, kad jau būtų visai netinkamos. Tolerancijos tikrai yra, pavyzdžiui, jeigu su vaikučiais kažkur esi, tai užleidžia vietą", – pasakojo Dovilė

     Anot Ingos, kol dukra dar buvo maža, aplinkiniai nelabai suprasdavo, kad vaikui kažkas negerai, tačiau jai augant, negalia tapo akivaizdi, pasitaikydavo replikų.
     „Kadangi aš kieto charakterio, moku nuleisti negirdom, nekreipti dėmesio. Bet kartais ir pati replikuodavau atgal. Visgi labai skaudinančių pasakymų neteko išgirsti iki pat šiolei", – apie visuomenės tolerancijos lygį kalbėjo Inga.

     Moteris atviravo, kad vyresnio amžiaus žmonės nereplikuoja, tačiau kartais skaudina jų nesupratimas, žinių trūkumas apie negalią: „Būna klausinėja: „Gal ji vaikščios, gal pasveiks?".

     Pozityviai Inga kalba apie jaunimo tolerantiškumo lygį.

     „Kadangi dar auginu paauglę dukrą, tai man jos bendraklasių reakcija labai patinka. Ateina, pasisveikina su mano mergaite. Dukra nėra sakiusi, kad kažkas blogai apie sesę pasakytų. Gal jie jau pripratę nuo mažų dienų matyti ją tokią", – svarstė ji.

     Toleranciją skatina, anot jos, ir didesnis viešumas, renginių gausa. Šiuos dalykus moteris sieja su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Gargždų Viltis" įkūrimu.

     15-os metų jubiliejų gruodį minėsianti bendrija aktyviai rengia projektus, įtraukia rajono neįgaliuosius į įvairias veiklas.

     „Iš tikrųjų sūnus silpnesnis yra, tai net nesudalyvaujame visur, kiek visko rengiama. Stipresni tikrai dalyvauja. „Viltis" dirba gerai, projektų, veiklų apstu", – kalbėjo Dovilė.

     Svajoja apie bendruomeninius namus

     D.Savickienė atviravo, kad teigiamų pokyčių, palyginus su prieš 16 metų buvusia situacija, galima justi.

     „Pirmaisiais metais atsimenu buvo labai maža socialinė pašalpa, nei apie darželius, nei apie jų pritaikymą neįgaliesiems negirdėdavai... Dabar ir pašalpa tokia, kad jau galima verstis, ir renginių netrūksta", – kalbėjo ji.

     Nepaisant gerųjų pokyčių, vis dar svajojama, kad suaugę vaikai turėtų galimybę gyventi jaukioje bendruomenėje.

     „Užauga vaikai, tikrai nesinorėtų į kažkokias slaugos ligonines guldyti. Sklando mintys kurti mažesnes grupes – neįgaliųjų bendruomenės namus – kur vietos rastų žmonės ir su sunkesne, ir su lengvesne negalia. Labai reikia tokių namų, kur būtų galima gauti laikinojo atokvėpio paslaugą", – lūkesčiais dalinosi Dovilė.

     19-metę dukrą auginanti Inga akcentavo, kad daugiau problemų atsirado vaikui sulaukus pilnametystės.

     „Pavyzdžiui, iki 18 metų į sanatoriją galėdavome vykti abi kartu. Dabar, jeigu mama nori vaiką lydėti, tenka pačiai užsimokėti arba vieną vaiką išleisti. Kadangi mano dukra turi didelę fizinę negalią, neįsivaizduoju, kaip aš galėčiau išleisti vieną, kaip ten kas sugebėtų ją prižiūrėti", – apie pasikeitimus pasakojo Inga.

     Nuvylė ir tai, kad iki 18 metų kas 4-5 metus būdavo galimybė įsigyti arba pritaikyti transporto priemonę, o vaikui sulaukus pilnametystės, ši lengvata nebeteikiama.

     Moteris teigė, kad vaikui sunku gauti ir ambulatorinę reabilitaciją: „Pasirodo, ji nepriklauso su mūsų diagnoze. Galėjome eiti tik 10 dienų kaip įprasti ligoniai, o gauti 15 dienų – nėra galimybės. Pacientai su cerebriniu paralyžiumi nėra įtraukti į sąrašą".

     Moterys atviravo, kad kol kas liūdina ir aplinkos nepritaikymas negalią turintiems žmonėms.

     „Namuose esame prisitaikę aplinką, turime liftą, bet Gargždų mieste tikrai daug kur negalėtume patekti: ir į paštą, banką, valgyklą..." – vardijo Inga. Anot pašnekovės, net ir daugelis kirpyklų Gargžduose neturi įvažų neįgaliesiems, tad moteris svarstė, kad galėtų būti teikiama speciali paslauga sunkiai judantiems žmonėms – kirpėja, atvykstanti į namus.

     Nepaisant sunkumų, su kuriais tenka susidurti, I.Petkienės šeima už palaikymą ir pagalbą yra itin dėkinga Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistams, Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojams, iš kurių per daugelį metų ne kartą sulaukė pagalbos.

Prisidėti prie akcijos „Įsupkime gerumą" galima įvairiais būdais: aukoti renginių metu, auką įmesti į akcijos logotipu pažymėtą aukų dėžutę arba pervesti paramą į Labdaros ir paramos fondo „Ateities banga" sąskaitą:

Paramos gavėjo pavadinimas – Labdaros ir paramos fondas „Ateities banga"

Paramos gavėjo kodas – 302902753

Banko sąskaita – LT09 7044 0600 0786 1883

Bankas – SEB bankas