18 – tiek gargždiškių tvankią pirmadienio pavakarę skyrė savo laiką mero ataskaitai ir progai tiesiai užduoti klausimų.

Kantriai išlaukę, kol Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas perskaitys pasiruoštą ataskaitos santrauką, pilietiški gargždiškiai užvertė jį klausimais. Savivaldos vadovui teko atsakyti į praktiškus klausimus, dalyti pažadus, reikšti nuomonę ir atlaikyti kritiką.

 „Gintarėlio“ tvoros palauks

Gargždiškė Janina Vaičienė mero klausė, ar šiemet bus skirta lėšų darželio „Gintarėlis“ tvorai. Meras patikino, kad tokia galimybė atsirastų tik netikėtai gavus viršplaninių pajamų, tačiau labiau tikėtina, kad tvora aplink darželį bus pastatyta kitąmet.

„O kitąmet - kada?“, - rėmė prie sienos rajono vadovą gargždiškė.

„Kitąmet vasarį bus skirstomos lėšos, galite tikėtis, kad gegužę bus pradėti darbai. „Gintarėlis“ yra pirmasis sąraše, todėl tikrai dėsim visas pastangas, kad kitais metais tvora stovėtų. Šiemet garantuoti finansavimo negaliu, nebent įvyktų stebuklas“, - atrėmė meras.

„Dar prašėme pinigų – aštuonių tūkstančių litų - vienos grupės sienos apšiltinimui iš vidaus. Ar pinigų skirsite?“ – dar vieną klausimą V.Dačkauskui uždavė gargždiškė.

„Tokių smulkmenų neatsimenu, bet lyg ir ne. Mes dar turim tų darželių, kuriuos tvarkyti reikia. „Ąžuoliukas, „Saulutė“, jūsų -  „Gintarėlis“, dabar galime tik truputį vidaus patalpas patvarkyti. Manau, kad prasidėjus naujam ES finansavimo etapui gausime lėšų įstaigų išorės sienų apšiltinimui ir susitvarkysime iš europinių pinigų“, - žadėjo Savivaldybės vadovas.

Bijo biokuro automobilių

Gargždiškė seniūnaitė Ona Gomienė  V.Dačkausko klausė, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl J.Janonio gatvės „užkimšimo“, kai nuo rudens į pertvarkytą katilinę didžiuliais automobiliais bus vežamas biokuras gargždiškių namų šildymui.

„Norėjome, kad bendrovė „Klaipėdos energija“, vykdydama katilinės rekonstrukciją sutvarkytų įvažiavimą į J.Janonio gatvę pro „Vaivorykštės“ gimnaziją, iš Vingio gatvės. Tačiau bendrovės atstovai buvo kategoriškai prieš, tikindami, kad iš ES lėšų, skirtų rekonstrukcijai , jie negali vykdyti tokių projektų. Po ilgų derybų, ginčų, sutikome, kad biokuras vieną kartą per savaitę į katilinę būtų vežamas griežtai patvirtintu maršrutu iš Kretingos plento pro Žemaitės gatvę, pasukant į J.Janonio gatvę sankryžoje ties senosiomis kapinėmis. Bendrovės vadovai tvirtino, kad biokurą vežantys automobiliai nėra didesni  ar sunkesni už kasdien į tą gatvę sukančias šiukšliavežes. – pasakojo meras. – Jie šiek tiek patvarkys ir praplatins J.Janonio gatvę, taip pat įsipareigojo žiemą valyti gatves aplink katilinę, prireikus – išvežti sniegą.“

Parkavimas - iš gyventojų lėšų?

Gargždiškis Vaclovas Griušys merui sakė, kad pagrindinė kasdienė gargždiškių problema – parkavimo vietų trūkumas prie namų ir svarbiausių įstaigų.

„Žmonės vargsta, pyksta, nėr kur statyti Gargžduos automobilių, kada pajudės ta problema iš mirties taško“, - mero klausė V.Griušys, vienas iš Gargždų seniūnaičių.

„Baigėme rengti Gargždų visų gyvenamųjų kvartalų detaliuosius planus, ten numatytos naujos mašinų stovėjimo vietos, todėl dabar gyventojai gali ir savo iniciatyva, ir savo lėšomis spręsti šią problemą. Pavyzdžiui, J.Janonio  24-26 namo gyventojai susidėjo pinigų, dalį pinigų pridėjo savivaldybė ir buvo įsirengtos naujos  stovėjimo vietos automobiliams. Taip pat pasielgė ir Klaipėdos gatvės 22 namo gyventojai, - pavyzdžius vardijo V.Dačkauskas. – Kai ateis 2014-2020 metų finansinio laikotarpio ES pinigai ir, jei taisyklės leis finansuoti mašinų stovėjimo aikštelių asfaltavimą, manau, kad tam dėmesio skirsim daug. Dabar tiek kiemai neremontuoti po 20-40 metų, gyventojai ir patys turi imtis iniciatyvos. Pavyzdžiui, mes prie savo namo, kartu su kaimynais prasiplatinome mašinų stovėjimo aikštelę. „Metėmės“, aišku, ne visi, po nedaug, palyginus – po septyniasdešimt litų, ir įrengėme 12 naujų stovėjimo vietų“.

Miestui - mažinti apetitą

Gargždų bendruomenės pirmininkė Roma Litvinaitė-Paplauskienė mero klausė, kad pagaliau bus atkreiptas dėmesys į miesto infrastruktūros kūrimą – vaikų žaidimo aikštelių įregimą, viešųjų erdvių sutvarkymą.

„Tokia vizija yra: kai baigsime tvarkyti mokyklas, darželius, kultūros namus, tada imsimės miesto erdvių tvarkymo. Tik nereikia sakyti, kad ir šiandien nieko nedarom. Įrengtos dirbtinės dangos krepšinio aikštelės Jakuose, Drevernoj, Lapiuose, patvarkyta vaikų žaidimo aikštelė Melioratorių kvartale, kapitaliai sutvarkėme Mariaus Prekevičiaus vardo krepšinio aikštelę prie senosios vaistinės, sutvarkėme riedutininkų aikštelę prie „Kranto“ mokyklos. Nesame turtingi, kai biudžetą formavome šiemet, visų norai buvo didesni 11 milijonų litų daugiau nei surenkame lėšų. Iki biudžeto patvirtinimo turėjome visų apetitą sumažinti išbraukdami planus ir norus už 11 milijonų, taigi, miesto infrastruktūros gerinimas atidėtas. Lėšų užtenka atlyginimams, įstaigų išlaikymui, komunalinėms paslaugoms ir viskas“, - dėstė V.Dačkauskas.

Erzina dujininkų darbai

Gargždiškę, gyvenančią sodų bendrijoje domino, kas atsakingas už šiuo metu dujininkų atliekamus darbus.

„Jie dabar trąsas sužiedina. Kelius rausia. Buvom gražiausiai susitvarkę, skaldelės pasipylę – išrausė, sudirbo, nesiruošia sutvarkyti. Dabar siaubas, kas ten dedasi. Kas atlygins nuostolius mums?“ – klausė moteris.

„Jie privalo sutvarkyti tuos kelius“, - patikino meras.

„Daug kartų prašėm, kad sutvarkytų – netvarko. Rausia toliau tuos kelius, jiems vienodai rodo. Turim važinėtis dabar išraustais keliais ir niekas į kalbas su mumis nesileidžia“, - pagalbos ieškojo gargždiškė.

„Turit rašyti skundą seniūnui ar merui ir aiškinsimės oficialiai“, - siūlė siųsti raštus V.Dačkauskas.

Dujininkus užstojo seniūnas S.Bakšinskis.

„Jie dar darbų nebaigę, nepridavę, nieko negalime iš jų pareikalauti. Pabaigs darbus, norės priduoti, tada ir pareikalausime, kad sutvarkytų ir paliktų taip, kaip buvo, dabar nepriversime. Palaukit, sutvarkys“, - tikino seniūnas.

„Žinot ką jie mums pasakė? Pasakė, kad mūsų darbai čia jau baigti“, - tikino ji.

„Tai jūs nekalbėkit su darbininkais. Reik kalbėt su vadovais. Jums viršininkas tas, kas šalmą turi. Rašykit skundą, jei bus nesutvarkyta vėliau. Dabar palaukit“, - siūlė gargždiškei savivaldybės vadovas.

Užvertė problemomis

Gargždiškiai mero dar klausė apie mokyklų, darželių, kultūros namų renovaciją, komunalinių atliekų rinkliavos tvarką, stoties sutvarkymo perspektyvas. Piliečiams taip pat rūpėjo dviračių takų plėtra Gargžduose ir apylinkėse, išlaidavimas kino teatro rekonstrukcijai, savivaldybės įstaigų restruktūrizavimas, pramonės plėtra, turizmo perspektyvos, bendruomenių ir savivaldos bendradarbiavimas, parko ateitis, gyventojų apklausa, kodėl jau keletą metų Gargžduose nėra diskotekų jaunimui ir daugelis kitų klausimų.

Po daugiau nei dvi valandas užtrukusios diskusijos, vienas iš susitikime dalyvavusių gargždiškių pratrūko.

„Jūs čia sėdit, kalbat, kaip senovinis tarybinių laikų nomenklatūrininkas. Čia yra nebe tie laikai, dabar dvidešimt pirmas amžius, jūs pasiklydot laike, turi būti kitaip. Jūs neturi vizijos, neapgalvojate visų momentų, niuansų, negirdite bendruomenės. Galvokite, labai gerai pagalvokite prieš priimdami sprendimus, - karščiavosi gargždiškis. – Mes daug ką siūlome, bet bendruomenės jūs negirdite, gyventojai jau dešimtmetį su savo pasiūlymais atsimuša į uždarytas savivaldybės duris“, - kritikavo jis.

Problemas, kurias gargždiškiai išsakė merui  ir tas, kurias meras išsakė gargždiškiams, analizuosime ir kitose „Mano Gargždai“ publikacijose.