Juridiniai ir fiziniai asmenys pirčių veiklą vykdyti ir žmonėms paslaugas teikti gali tik teisės aktų nustatyta tvarka įgiję leidimą-higienos pasą. Asmenys, eksploatuojantys statinius ir patalpas, kuriose teikiamos pirčių paslaugos, privalo vadovautis Lietuvos higienos normos HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai" (toliau – HN 39:2005) reikalavimais.

     Pirčių mėgėjams ir jų lankytojams reikėtų atsakingai rinktis fizinius ar juridinius asmenis teikiančius pirties paslaugas. Prieš pirmą kartą apsilankant pirtyje reikėtų pasidomėti, ar pasirinktas asmuo, kuris teikia pirties paslaugas, turi leidimą-higienos pasą. Leidimo-higienos paso turėjimas liudija, kad teikiamos paslaugos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus ir kad aplinka yra saugi žmonių sveikatai.

     Pirties darbuotojai gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą (kartą per metus privalo pasitikrinti sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų), įgiję žinių sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais bei turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus.

     Pirtyje turi būti įrengtos šios patalpos: persirengimo, poilsio arba persirengimo-poilsio (priepirtis), kaitinimosi, prausimosi ar dušinė, tualetas. Mažoje tradicinėje pirtyje gali būti tik dvi patalpos: kaitinimosi patalpa ir persirengimo-poilsio patalpa (priepirtis).

     Prausimosi patalpai keliami tam tikri reikalavimai: 10-iai lankytojų turi būti ne mažiau kaip 1 dušo ragelis ir 1 vandens čiaupas. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys, t. y. prausimosi dubenys, vonelės turi būti iš nerūdijančios medžiagos, skirtingai paženklinti kūnui ir kojoms plauti, taip pat skirtingai paženklinti prausimosi dubenys vaikams.

     Pirtyje, išskyrus mažąją tradicinę pirtį, turi būti įrengtas geriamojo vandens vandentiekis, tuomet karštas ir šaltas vanduo turi būti prausimosi, vonios patalpose, dušinėje, tualete.

     Labai svarbu, kad pirtis būtų įrengta ir paslauga būtų teikiama laikantis visų higienos reikalavimų, nes netvarkinguose ir nevalomuose dušuose, persirengimo kambariuose ar per nešvarius daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenis galima užsikrėsti įvairiomis grybelinėmis ligomis ar niežais, o dėl netinkamo pirties įrengimo ar įrenginių priežiūros – patirti įvairių traumų.

     Traumų rizika

     Didžiausią pavojų sveikatai bei saugumui kelia pirtyse esančios neatitvertos karščiui atsparia užtvara kaitinimosi krosnys. Pirties mėgėjas gali paslysti, nukristi nuo šlapių gultų ant įkaitusios krosnies ar netyčia prie jos prisiglausti.

     Jei kaitinimo krosnis kūrenama kietu kuru, prie jos turi būti semtuvėlis žarijoms, žarsteklis ir apsauginės pirštinės.

     Kad nebūtų skaudžių nelaimingų atvejų, kaitinimosi patalpos durys turi būti be automatinių įtaisų, lengvai atsidaryti į išorę.

     Jei kaitinimosi patalpos grindys yra betoninės ar cementinės, ant jų turi būti paklotos medinės grotelės.

     Dušinės, prausimosi patalpų, tualetų grindų dangos turi būti neslidžios.

     Pirties persirengimo ar poilsio patalpoje lankytojams matomoje vietoje turi būti pirmosios pagalbos rinkinys bei informacija, kaip saugiai naudotis pirtimi.

     Rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis

     Kaitinimosi patalpoje turi būti naudojami saugūs patiesalai atsisėsti. Jei naudojamos medinės lentelės, šalia kaitinimosi patalpos turi būti atskiros švarių ir naudotų medinių lentelių sudėjimo vietos. Tokių lentelių turi būti ne mažiau kaip kaitinimosi patalpoje vietų. Kaitinimosi patalpoje sienos, grindys, suolai, kėdės, gultai turi būti pagaminti iš tam skirtų saugių, temperatūrai atsparių medžiagų (sakintų spygliuočių, lapuočių medienos, marmuro ir pan.).

     Kad lankytojai neužsikrėstų grybelinėmis ligomis ar niežais, pirties baldai, įrenginiai, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys turi būti lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys po kiekvieno naudojimosi turi būti išplaunami, išvalomi valikliais su dezinfekantais. Draudžiama naudoti daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenis su įskilusiais ar pažeistais paviršiais.

     Kiekvienas asmuo turi naudoti atskirą vantą. Panaudotas vantas pakartotinai naudoti kitiems vartotojams draudžiama.

     Pagrindinis patalpų valymas turi būti atliekamas vieną kartą per mėnesį, nuvalant valikliais, turinčiais dezinfekantų, langus, sienas, lubas. Patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos.

     Grybelinėmis ligomis ir niežais galima užsikrėsti ir per tiesioginį kontaktą su sergančiuoju, ir naudojant jo naudotus daiktus. Lankantis pirtyse rekomenduotina avėti specialų apavą.

     Alergija
     Dar viena problema, su kuria galima susidurti pirtyje – alergija. Pirtyse ją sukelti gali ten naudojami eteriniai aliejai.

     Pirties patalpose turi būti natūrali, mechaninė ištraukiamoji ir tiekiamoji vėdinimo sistemos. Mažoje tradicinėje pirtyje gali būti tik natūrali vėdinimo sistema.

     Prieš lankantis pirtyje, jei jaučiate kokius nors sveikatos sutrikimo požymius, dėl pirties procedūrų tinkamumo pasitarkite su savo šeimos gydytoju.

     Pastebėjus, kad pirtyje teikiamos nesaugios paslaugos, netinkamai valomos ar nevėdinamos patalpos bei nesilaikoma kitų HN 39:2005 reikalavimų, galite apie tai informuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyrių tel. (8 46) 45 23 01 arba el. p. . Visuomenės sveikatos centro specialistai, jei pirčių paslaugos teikiamos nesaugiai, turi teisę pagal nustatytą kompetenciją atlikti pirtyje operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę bei taikyti administracinio poveikio priemones.