Praėjusį trečiadienį Klaipėdoje pasirašyta Klaipėdos rajono savivaldybės ir Socialinių mokslų kolegijos bendradarbiavimo sutartis. Ta proga kalbamės su meru Vaclovu Dačkausku apie tai, kokias perspektyvas ji atvers ir kokios abipusės naudos duoda kitos jau pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.

Kokias bendradarbiavimo sutartis esame pasirašę su aukštojo mokslo įstaigomis ir kitomis institucijomis? Kokie veiksniai lėmė, kad sutartys buvo pasirašytos būtent su šiais partneriais?

2011 m. liepos 18 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu, 2014 m. spalio 14 d. – su Klaipėdos valstybine kolegija, o 2014 m. rugpjūčio 12 d. pasirašyta sutartis su Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktine. Praėjusią vasarą ši sutartis dar metams pratęsta.

Pasirašyti sutartis dėl glaudesnio bendradarbiavimo paskatino tai, kad jau ir taip įvairiomis formomis buvo bendradarbiaujama, bet norėjosi tęstinumo, − kad abipusio naudingumo koeficientas dar labiau išaugtų idėjų, tyrimų, projektų, dėstytojų bei studentų ir mūsų Savivaldybės darbuotojų keitimosi patirtimi plotmėje.

Pasirašyti sutartis paskatino ir ankstesnis mūsų rajono įstaigų įdirbis ir netgi jau pasirašytos atskiros sutartys. Pavyzdžiui, Dovilų etninės kultūros centas dar 2006  m. buvo pasirašęs sutartį su Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetu. Jų bendradarbiavimas labai glaudus ir akivaizdus: dalyvaujant mūsų įstaigos darbuotojams, KU dėstytojams ir studentams renkama ir saugoma etnografinė medžiaga, atliekami tyrimai, organizuojami įdomūs ir prasmingi renginiai.  

Kokie pagrindiniai šalių įsipareigojimai numatyti sutartyse? 

Kalbant apie mokslo institucijas, numatyta keistis ne tik informacija apie renginius, kviestis lektorius, bet ir atlikti tyrimus, − kokių reikia savivaldybei arba kokius jau atliekamus mokslo institucijose galima būtų pritaikyti pagal poreikį. Žinoma, numatyti įsipareigojimai dėl studentų praktikos, su universitetu – ir dėl tęstinių studijų. Savivaldybė šioms institucijoms siūlo dalyvauti mokymo ir projektinės veiklos paslaugų pirkimo konkursuose. Taip pat numatyta organizuoti Savivaldybės ir mokslo institucijų atstovų bendrus pasitarimus, abipusiai įtraukti atstovus į įvairių komisijų, darbo grupių veiklą.

Sutartyje su krašto apsaugos savanoriais, įsipareigojimuose taip pat numatyti šviečiamieji tikslai: kartu įgyvendinti projektus, kurie padėtų ugdyti pilietinę visuomenę, bendrai rūpintis Lietuvos kariniu-gynybiniu paveldu ir jo apsauga, iškilių asmenybių ir istorinių įvykių įmažinimu ir pagerbimu, kariškiai įsipareigoję mums vesti ekskursijas kuopavietėje, demonstruoti karinę techniką, ginkluotę ir amuniciją, taip pat – kviesti Savivaldybės atstovus dalyvauti kovinio rengimo renginiuose. Žinoma, Savivaldybė yra įsipareigojusi ir remia rinktinės ir jos padalinių karines pratybas, jas viešina savo informacinėmis priemonėmis, esant poreikiui tarpininkauja tarp rinktinės ir jos padalinių bei verslo ir viešojo sektoriaus subjektų.     

Galbūt trečiadienį pasirašytoje sutartyje su Socialinių mokslų kolegija yra numatyta dar kokių nors naujų bendradarbiavimo formų?

Vienas iš labai konkrečių kolegijos įsipareigojimų − mokslo taikomuosiuose tyrimuose, baigiamuosiuose darbuose analizuoti aktualią Klaipėdos rajonui tematiką, rajono vystymosi kryptis, specialistų poreikį ir gyventojų kvalifikacijos kėlimą bei išvadas teikti Savivaldybės padaliniams. Taigi tikimės sulaukti tokių tyrimų, kurie iš tiesų būtų labai reikalingi mums ir jais pasinaudotume rengdami savo strategijas bei planus.

Tikimės suteikti naudą ir mes: padėsime kolegijai organizuoti specialistų kvalifikacijos tobulinimą, gyventojų tęstinį mokymąsi, studentų praktiką, profesinio bakalauro baigiamųjų darbų rengimą ir gynimą, bendradarbiauti kitose mokslo, švietimo ir kultūros puoselėjimo ir plėtros srityse. Taip pat sudarysime sąlygas studentams atlikti socialines, edukacines tiriamąsias ir mokomąsias praktikas.

Kokių dar galėtumėte pateikti bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis gerosios praktikos pavyzdžių?

Žinoma, populiariausia bendradarbiavimo forma yra studentų priėmimas į praktiką. Iš minimų 3 mokyklų pernai esame priėmę atlikti praktikos Savivaldybės administracijos skyriuose 11 studentų.

Klaipėdos universiteto studentai dažnai kreipiasi rengdami baigiamuosius darbus, − Savivaldybės administracijos specialistai visada skiria jiems laiko.

Įvairiomis formomis bendradarbiauja KU Visuomenės sveikatos katedra – su Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriumi ir Visuomenės sveikatos biuru. Visos biuro darbuotojos yra baigusios šią mokymo įstaigą ir abipusis interesas tirti visuomenės sveikatą bei skatinti visuomenę sveikai gyventi yra labai akivaizdus, todėl mūsų Visuomenės sveikatos biuras vienas iš pirmaujančių šalyje.

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė yra kviečiama dalyvauti KU Politikos mokslų katedros studijų programų tarptautiniame vertinime, yra įtraukta į Regionų valdysenos studijų programos savianalizės rengimo grupę.

Tiek iš Klaipėdos universiteto, tiek iš abiejų kolegijų yra dažnai kviečiami lektoriai skaityti paskaitų į įvairius Savivaldybės renginius.

Su Klaipėdos valstybine kolegija bendradarbiaujame įgyvendindami projektą „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargždų mieste“. Sudarytos dvi specialios sutartys dėl užsiėmimų jaunimui: „Skaitmeninės dirbtuvių paslaugos“ ir  „Savęs pažinimas per asmeninius ir grupės iššūkius“. Praėjusiais metais kolegijos lektoriai Gargžduose organizavo seminarą švietimo  įstaigų pavaduotojams ūkio reikalams, ūkvedžiams tema „Patalpų tvarkymo standartai ir jų taikymas“.

Klaipėdos valstybinė kolegija Socialinės paramos skyriui padarė anketų dėl rajono viešosios aplinkos pritaikymo neįgaliesiems ir senjorams apibendrinimą. Savo ruožtu Savivaldybė partnerio teisėmis dalyvaus šios kolegijos  rengiamame projekte „Jaunimo, vartojančio alkoholį laisvalaikiu, sveikatingumo veiksnių ir elgesio prognozavimas“.

Tai tik pavyzdžiai, − ne tik Savivaldybės administracijos skyriai, bet ir rajono įstaigos randa įvairių bendradarbiavimo būdų ir formų.

Su krašto apsaugos savanorių pajėgomis taip pat galima paminėti gerų pavyzdžių: porą metų iš eilės mūsų rajono nemažas būrys 13−14 metų moksleivių dalyvauja karinėje trijų dienų stovykloje, pernai lapkritį vyko įspūdinga Kariuomenės dienos šventė Gargžduose. 

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad minint 25-ąsias Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metines Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 302 kuopa buvo pripažinta geriausia iš 54 Lietuvoje veikiančių kuopų. Tikimės, kad mūsų krašto jaunuoliai ne tik studijuos Klaipėdos aukštosiose mokyklose, bet ir taps kariais savanoriais.

Ko palinkėtumėte visiems minėtiems mūsų partneriams?

Linkiu iš tiesų prasmingo ir kūrybingo bendradarbiavimo, kuo įvairesnių jo formų, nuolatinio dėmesio vienų kitiems. Studentams – darbingo ir sėkmingo antrojo šių mokslo metų semestro, o tiems, kurie šį pavasarį taps absolventais, linkiu kurti ateitį čia – savo gimtajame krašte!