Vienas laukiamiausių 2016 metų Lietuvos moterų futbolo įvykių – Gargždų „Bangos“ debiutas Moterų A lygoje. Vakarų Lietuvos futbolo tvirtovė jau džiaugiasi savo žavių ir narsių merginų komanda, kurią treniruoja Pavel Kozlov ir jo asistentas Ignas Driomovas.

Gargždų „tigrės“ and dirbtinės vejos treniruojasi 3 kartus per savaitę, nepaisant jokių oro sąlygų. Jos pasirengusios nuo balandžio mėnesio mesti iššūkį Lietuvos moterų futbolo senbūvėms. Optimizmo suteikia sudėties papildymas – vasario 2 d. klubo svetainė paskelbė apie puolėjos Lijanos Gedminaitės, saugių Paulinos Narbutaitės ir Kristinos Černavskich prisijungimą šiame sezone.

Lijanos futbolo talentas nelikdavo nepastebėtas trenerių – klaipėdietė reguliariai buvo kviečiama į Lietuvos merginų U-17, U-19 rinktines. Paulina į gimtųjų Gargždų komandą grįžo po pusantrų metų praleistų Šiauliuose, kur debiutavo daugkartinės Lietuvos čempionės „Gintros-Universiteto“ gretose, o pernai su nacionaline moterų rinktine triumfavo Baltijos taurės turnyre. Merginos noriai pasidalino savo mintimis apie futbolą ir intriguojantį sezoną.

– Lijana, nuo kada prasidėjo tavo futbolininkės kelias? Kaip sulaukei „Bangos“ kvietimo prisijungti į komandą bei kokie tavo lūkesčiai 2016 m. sezone?

– Į futbolą įsitraukiau būdama dar visai jauna, nuo 7 metų pradėjau bandyti žaisti futbolą kieme su berniukais, kurie tuo metu jau buvo futbolininkai. Vėliau pradėjau žaisti už mokyklą, o tarpmokyklinėse varžybose mane pastebejo mano pirmasis treneris G. Balčiauskas. 

Kadangi Klaipėdą ir Gargždus sieja 20 km, tad žaidėm daug draugiškų rungtynių kartu. Esu ir seniau žaidusi už Gargždus, kai komanda važiuodavo į draugiškas rungtynes – pasiūlydavo ir man, prisijungdavau ir kaip vartininkė, ir kaip žaidėja. Mano lūkesčiai? Atsakysiu paprastai ir konkrečiai – stengtis žaisti patį gražiausią žaidimą su savo komanda.

– Kaip tave priėmė „Bangos“ komanda? Jau suteikė „futbolinę“ pravardę?

– Mane priėmė labai šiltai. Anksčiau bendravau su keliomis merginomis iš komandos, gal tai ir privedė prie to, jog dabar galiu čia treniruotis su jomis nesivaržydama. Ačiū merginoms, kad galiu jaustis savimi ir mėgautis žaidimu kartu su jomis. „Futbolinės“ pravardes dar nėra, bet dažnai esu vadinama Lile.

– Šių metų moterų uždarų patalpų varžybose Vasario 16-ajai paminėti 4:2 įveikėte Vilniaus MFA „Žalgirį“, kuris įprastai kovoja dėl moterų A lygos medalių. Tose rungtynėse pelnei dublį. Kokia buvo trenerio reakcija, kaip atšventėte?

– Nieko nebuvo netikėto: tai – futbolas, kamuolys apvalus. Manau, kiekvienas prakaito lašas visada prisidės prie mūsų pergales.

Treneris visada iš mūsų bando išspausti viską, ką mes galime padaryti geriausiai aikštėje. Manau, tai ir verčia eiti į priekį. Jausmas, kai po varžybų važiuoji namo ir matai merginas išsekusias, bet su šypsenomis – tai jau yra kaip šventė.

– Tavo mėgstamiausi futbolininkai, kurie tave įkvepia?

– Mano mėgstamiausi – Tobin Heath ir Cristiano Ronaldo.

– Kas paskatino įstoti į Šaulių sąjungą? Kaip ši patirtis padeda futbolo aikštėje?

– Visada norėjau kažko karinio savo gyvenime. Paskatino draugė, kuri jau buvo Sąjungoje. Ten įgaunama patirtis yra tikrai neįkainojama.

Būtent kuo tai prisideda futbolo aikštėje? Visų pirma – charakteris, visada žaisti nuo švilpuko iki švilpuko. Kovingumas – neleisti tavęs stumdyti, kai varžovai dėl to paties pergalės siekio kartais pralaužia ribas. Pozityvumas – visada galvoju tik apie gera, kad laimėsime, viskas bus gerai, skausmas greit praeis.

– Paulina, atskleisk skaitytojams, kuo tave pakerėjo futbolas? Ar daug tavo draugių domisi sporto karaliumi?

– Futbolą pradėjau žaisti kieme su draugais. Šis žaidimas ne tik padėdavo „išsikrauti“, tačiau žaisti futbolą buvo linksma. Tuo jis mane ir sužavėjo. Kai man buvo 12 metų, treneris Pavel Kozlov pradėjo vesti futbolo treniruotes mergaitėms, į kurias ir aš ėjau su dideliu entuziazmu. Daug draugių visoje Lietuvoje susiradau futbolo dėka, o ir Gargžduose draugės vienaip ar kitaip futbolu pasidomi.

– Kaip apibūdintum savo trenerį?

– Treneris Pavelas Kozlovas yra originali ir charizmatiška asmenybė. Jo, kaip trenerio, santykiai su žaidėjomis yra puikūs, o tai ir yra geros atmosferos mūsų komandoje pagrindas. Kad mūsų, kaip komandos, kelias būtų šviesus, jis atkreipia dėmesį į kiekvieną smulkmeną. Treneris išties motyvuotas ir atsidavęs savo darbui.

– Kas lėmė 69 numerio pasirinkimą?

– 69 numerį kažkas iš komandos juokais pasiūlė, o aš ilgai negalvojusi ekspromtu ir sutikau, nes reikėjo kuo greičiau užsakyti aprangą ateinančioms varžyboms. Išties, tai man nėra labai svarbu, vis dėl to žaidžia ne numeris, o žmogus. 

– Kaip pasireiškia Gargždų futbolo bendruomenės susidomėjimas šia „Bangos“ moterų komanda?

– Gargždai yra nedidelis miestas; retas čia nežino, kas ta Gargždų „Banga“. Tad, kai tik užsimeni, jog lankai futbolą, žmonės pradeda domėtis ir klausinėti apie komandą, varžybas, treniruotes.

– Dažnai lankai „Bangos“ vyrų komandos rungtynes?

– Neįsivaizduoju, kaip galėčiau nepalaikyti savo miesto komandos. Nepraleidžiu nė vienų rungtynių. Tik prasidėjus sezonui visi draugai ir pažįstami traukia į stadioną palaikyti „Bangos“, o kitą dieną visi šneka apie praėjusias rungtynes.