Termometrus su gyvsidabriu žmonės namuose vis dar dažnai naudoja kūno temperatūrai matuoti. Šiuo metu, prasidėjus gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonui (ir epidemijai), termometrų naudojimas tampa labai aktualus. Ir vis pasitaiko atvejų, kai tokie buityje naudojami termometrai sudūžta ir juose esantis gyvsidabris išsilieja, užteršdamas gyvenamąją aplinką kenksmingais sveikatai garais.

Laikas nuo laiko Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir Visuomenės sveikatos centrui tenka vykti į gyvsidabriu užterštus namus ir padėti žmonėms šalinant šį kenksmingumą. Šiemet Gargžduose jau gauti du tokie pranešimai. Pirmuoju atveju išmatavus buvo nustatyti didžiausios leidžiamos gyvsidabrio garų koncentracijos gyvenamosiose patalpose viršijimai ir dabar patalpų savininkai vykdo šių patalpų demerkurizacijos (gyvsidabrio ir jo garų pašalinimo iš aplinkos) darbus. Antruoju atveju, įvykusiu prieš dvi dienas, šiuo metu yra organizuojami matavimai.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, siekiant uždrausti naudoti pavojingas medžiagas, gyvsidabrio termometrai į rinką netiekiami, tačiau nemažai jų žmonės namuose dar turi ir naudoja.

Gyvsidabris yra blizgus, vienintelis kambario temperatūroje skystas, sunkus, nuodingas sidabro baltumo metalas. Pavojų sveikatai kelia ne pats metalas, bet jo garai. Jei gyvsidabris patenka į virškinamąjį traktą, pasišalina nepadarydamas žalos sveikatai. Tačiau įkvėpti jo garų yra pavojinga. Kvėpuojant gyvsidabrio garais, jis per plaučius patenka į kraują, jungiasi su baltymais, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Nuodingi gyvsidabrio garai pažeidžia centrinę nervų sistemą, todėl pirmieji ūmaus apsinuodijimo požymiai: galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, seilėtekis, pykinimas, vėmimas. Gali jaustis metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai, net kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų įkvepiama daug, galima plaučių edema. Kai į plaučius patenka nedideli gyvsidabrio garų kiekiai, bet juo kvėpuojama ilgai, išsivysto lėtinis apsinuodijimas gyvsidabriu. Ligoniai skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, irzlumu, pablogėjusia atmintimi, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebulys, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija.

Namuose sudužus termometrui, apsinuodyti gyvsidabrio garais tikimybė yra maža dėl nedidelio gyvsidabrio kiekio. Tačiau praktika parodė, kad ir tokiais atvejais (ypač panaudojus dulkių siurblį) patalpos būna užteršiamos gyvsidabrio garais, todėl labai svarbu žinoti KĄ DARYTI ir KO NEDARYTI, kad, sudužus termometrui ir išsiliejus gyvsidabriui, patalpos netaptų kenksmingomis sveikatai.

KO NEDARYTI?

• Nesiurbkite gyvsidabrio dulkių siurbliu, nes jame susidaro apie 30 laipsnių temperatūra ir tada gyvsidabris, esantis viduje, intensyviai garuoja ir pasklinda po visą butą, taip pat bus užterštas ir pats dulkių siurblys.

• Nevalykite gyvsidabrio šluoste – gyvsidabris pasklis tik dar plačiau ir tuo padidinsite jo garavimo paviršių.

• Nešluokite gyvsidabrio šluota ar šluotele, nes stambesni gyvsidabrio lašeliai suskils į smulkius ir taip jis dar labiau pasklis po patalpą.

• Nepilkite gyvsidabrio į kanalizaciją, nes jis gali užstrigti vamzdžiuose ir vėliau sukelti taršą (pavyzdžiui, taisant vandentiekį).

• Nevartokite maisto, kuris buvo užterštoje patalpoje.

• Nevalgykite, nelaikykite maisto, taip pat nerūkykite patalpose, kuriose yra išsiliejęs gyvsidabris.

• Neleiskite į galimai užterštą patalpą pašalinių asmenų, ypač vaikų, kol nebus pilnai atlikta patalpų demerkurizacija.

• Nelaikykite daiktų su gyvsidabriu vaikams prieinamose vietose.

KĄ DARYTI?

• Pirmiausia gyvsidabrio turinčių prietaisų buityje nebereikėtų naudoti, reikėtų jais atsikratyti. Tačiau ne bet kaip: iš savo namų juos reikėtų išvežti į pavojingų atliekų surinkimo aikšteles ar atiduoti pavojingų atliekų tvarkytojams. Klaipėdos rajone juos galima pristatyti į UAB „Toksika“ Klaipėdos filialą, kuris yra Dumpių kaime, Priekulės seniūnijoje, šalia buitinių atliekų sąvartyno. Įmonė priima pavojingas atliekas darbo dienomis nuo 7.30 iki 16 val. Telefonai pasiteirauti: (8 46) 24 10 27, 8 698 57 729. Pasiteirauti papildomos informacijos, kur dėti nebenaudojamus gyvsidabrio turinčius prietaisus, galite susisiekę su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu (civilinės saugos koordinatoriumi) el. p. , tel. (8 46) 47 19 33, mob. tel. 8 686 33 706.

• Vietoje gyvsidabrio turinčių termometrų reikėtų įsigyti naujus, modernesnius, elektroninius, neturinčius kenksmingų cheminių medžiagų, termometrus.

• Pastebėjus patalpų užterštumą gyvsidabriu, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, išeiti iš užterštų patalpų, visų pirma išvesti vaikus ir gyvūnus. Svarbu užkirsti kelią užterštam orui patekti į kitas (neužterštas) patalpas: uždaryti patalpos, kurioje išsiliejo gyvsidabris, duris ir ją vėdinti (atidaryti langus), jei įmanoma, išjungti šildymą.

• Namuose sudužus kūno temperatūros matavimo termometrui ir išsiliejus gyvsidabriui, reikia atlikti šiuos veiksmus:

• Gyvsidabriui rinkti pasiruoškite butelį su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą.

• Paviršiui, kuriame buvo pabiręs gyvsidabris, neutralizuoti paruošiamas 0,2 proc. vandeninis kalio permanganato tirpalas, parūgštintas druskos rūgštimi (2 g kalio permanganato 1 litrui vandens ir 5 ml HCl rūgšties), arba muilo ir sodos tirpalas (4 proc. muilo tirpalas 5 proc. sodos tirpale, t. y. 52 g sodos ir 45 g muilo 1 litrui vandens).

• Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite į voką arba ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį su vandeniu. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į butelį su vandeniu ir sandariai uždarykite. Žinokite: tik vandenyje gyvsidabris negaruoja.

• Surinkus matomą gyvsidabrį, reikia pašalinti gyvsidabrio likučius, kurių neįmanoma surinkti, todėl būtina atlikti cheminę demerkurizaciją: patalpų paviršius nukenksminamas plaunant (nutrinant šepečiais) pasiruoštu pakaitintu muilo sodos tirpalu arba kalio permanganato tirpalu. Išplautas tirpalais patalpas, reikia palikti 1-2 paroms (mažiausiai 2-6 valandoms) demerkurizatoriaus reakcijai su gyvsidabriu įvykti. Po to patalpa išplaunama švariu vandeniu. Jei plaunama didesnė patalpa ar kelios patalpos, kiekvienam jos ploteliui plauti naudokite atskiras pašluostes, kurias po panaudojimo išmeskite.

• Išplautas patalpas gerai išvėdinkite.

• Patalpas plauti tirpalais ir vėdinti reikia keletą kartų.

• Demerkurizaciją patalpose darykite tik naudojant asmens apsaugos priemones: kvėpavimo takus saugančius respiratorius, gumines pirštines. Atlikdami patalpų demerkurizaciją, jas vėdinkite, nes kuo žemesnė temperatūra, tuo mažesnis garavimas.

• Po demerkurizacijos darbų, nusivilkus drabužius, reikia išsimaudyti, išsiskalauti burną ir išsivalyti dantis.

• Galimai užterštus drabužius reikia išskalbti 20–25 laipsnių vandenyje, išskalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti ir išlyginti.

• Ir būtinai šia informacija pasidalinkite su pažįstamais, draugais, kaimynais, bendradarbiais.

Informacijos apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis prevencijos ir valdymo klausimais galite ieškoti ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro svetainėje http://www.essc.sam.lt/lt/naujienos.html