Jau visai netrukus, vasario 20-ąją, Klaipėdos rajono moksleiviai turės galimybę sudalyvauti unikaliame jaunų profesionalų, kilusių iš Gargždų, organizuojamame renginyje „Kas po to?“ Jo metu bus galima išgirsti daugybę patirties istorijų ir pasakojimų, kas nutinka baigus mokyklą.

Portalas mano-gargzdai.lt kviečia susipažinti su dar viena renginio „Kas po to?“ pranešėja – 27 metų Rūta Jonuševičiūte.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos absolventė dar vaikystėje „perprato“ kompiuterius, o informacinės technologijos ją lydėjo visur – net ir kelionėse. Šiandien R.Jonuševičiūtė – didelės įmonės IT projektų vadovė. Kaip ji to pasiekė?

Dirbti pradėjo dar moksleivė

R.Jonuševičiūtė prisiminė, kad, nors sveikata ne visada leido lankyti pamokas, mokykloje labiau sekėsi tikslieji mokslai: matematika, informatika.

Nuo 4 klasės kompiuterį turėjusi mergina 8-9 klasėje dar labiau įsitraukė į veiklą, susijusią su informacinėmis technologijomis (IT).

„Vaikystėje pradėjau žaisti su nuotraukų redagavimo programomis. Buvau smalsi, norėjosi pabandyti kažką naujo. Keturiolikos metų pradėjau taisyti kompiuterius draugams, klasiokams... Po 11 klasės ėmiau dirbti parduotuvėje „Aisė“, kur surinkinėdavau, taisydavau kompiuterius, pajungdavau juos žmonėms ir t.t.“, – pasakojo R.Jonuševičiūtė.

Ji prisipažino, kad mokykloje buvo rami ir ne itin aktyvi, tačiau veiklos netrūko už mokyklos ribų – dešimtoje klasėje R.Jonuševičiūtė pradėjo važinėti į Kauno technikos universiteto jaunųjų kompiuterininkų mokyklą. Baigusi ją, pašnekovė teigė supratusi, kad „grynas“ programavimas – ne jai: „Gerai, kad tai įvyko anksčiau ir supratau, jog nenoriu stoti mokytis programų sistemų specialybės, kur ir yra vien tik programavimas. Buvo kilę minčių studijuoti mediciną, bet, kadangi turėjau gerą įdirbį, pakeisti sritį būtų buvę sunku“.

Nenuostabu, kad R.Jonuševičiūtė nusprendė laikyti valstybinį informatikos egzaminą. Beje, ji sakė, kad buvo vienintelė mergina, lankiusi šias pamokas A lygiu. R.Jonuševičiūtė tvirtino, kad geriausias akstinas mokytis ir pasitempti buvo konkurencija.

Savanoriavo „Jaunimo linijoje“

Gargždiškė įstojo mokytis į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Čia krimto vadybos informacinių sistemų mokslus, kurie suteikė ir IT, ir verslo žinių.

Studijų metais, priešingai nei mokykloje, R.Jonuševičiūtė įsitraukė į daugybę veiklų: buvo grupės seniūnė, pradėjo savanoriauti emocinės paramos tarnyboje „Jaunimo linija“.

„Tai buvo vienas iš geriausių sprendimų mano gyvenime. Su pertraukomis „Jaunimo linijoje“ savanoriavau 8 metus“, – sakė R.Jonuševičiūtė.

Išgirdusi, kad Danijos ambasada ieško laikino komercijos asistento, ji taip pat nesnaudė – patraukė į atranką, kurią sėkmingai įveikė.

R.Jonuševičiūtė atskleidė, kad antras studijų kursas buvo ieškojimo metai – su kambarioke lankydavosi daugybėje seminarų, užsisakė koučingo sesiją.

Sėmėsi patirties ir plėtojo bendravimo įgūdžius

Neįkainuojamos patirties R.Jonuševičiūtė pasisėmė po antro kurso pagal „Work and Travel“ programą vasarai išvykusi į Ameriką.

„Nors Amerikoje dirbau prekybos centre, miestelyje, kuriame gyvenau, pakabinau ranka rašytą skelbimą, kad taisau kompiuterius. Taigi dariau ir tai. Mano smalsumas ugdė norą kažką veikti, norėjosi užsidirbti, tad natūraliai tobulėjo ir mano IT žinios, taip pat bendravimo su žmonėmis įgūdžiai“, – patirtimi dalinosi pašnekovė.

Grįžusi mergina ėmė svarstyti, kad jai reikia praktikos. Išsirinko kompaniją IBM. Nors šios tinklalapyje nebuvo nei informacijos apie praktikos galimybes, nei darbo pasiūlymų, R.Jonuševičiūtė elektroninį laišką parašė kompanijos generaliniam direktoriui Lietuvoje: „Pamaniau – nieko neprarasiu“. Toks sprendimas pasiteisino – jaunai merginai buvo pasiūlyta kelių mėnesių praktika.

Vėliau, ketvirtame kurse, pagal „Erasmus“ mainų programą R.Jonuševičiūtė pusmečiui išvyko mokytis į Prancūziją.

„Universitete mano gyvenimas buvo aktyvus papildoma veikla – rinkausi kitus „kreditus“: bendravimo, požiūrio praplėtimo, pamatymo ir t.t.“, – reziumavo mergina.

Darbe nuobodulys nekamuoja

Baigusi mokslus, ji daugiau nei pusantrų metų dirbo IT rizikų valdymo konsultante „Ernst&Young Baltic“ įmonėje. Dar tebedirbdama joje, R.Jonuševičiūtė ryžosi įgyvendinti savo svajonę – išsiruošė į 5 mėnesius trukusią kelionę po Pietų Ameriką.

„Peru, Ekvadoras, Bolivija, Čilė, Argentina, Urugvajus..., – aplankytas šalis vardijo R.Jonuševičiūtė. – Tai taip pat buvo viena iš geriausių gyvenimo patirčių. Kelionės ir savanorystė „Jaunimo linijoje“ – pagrindai, man padedantys šiuolaikiniame versle ir gyvenime“.

Kaip tvirtino R.Jonuševičiūtė, jau dvejus su puse metų ji dirba būtent tai, ko ir mokėsi – yra IT projektų vadovė įmonėje „CSC Baltic“.

„Darbas susijęs su IT projektų valdymu. Visi mano klientai – užsieniečiai. Aš atsakinga, kad jų projektai būtų įgyvendinti numatyto laiko, biudžeto ir tikslo rėmuose. Darbe yra daug tarptautinio bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, dirbau su didele Europos metalo įmone. Aš buvau Lietuvoje, mano tiesioginis vadovas – Belgijoje, kitas vadovas – Ispanijoje, klientas – Liuksemburge, architektas buvo vokietis, o žmonės, kurie viską darė – indai“, – darbo subtilybes atskleidė mergina, pridūrusi, kad anglų kalba yra kasdienė, o jos darbe itin vertinamas ne tik šios, bet ir kitų užsienio kalbų mokėjimas.

Be to, R.Jonuševičiūtė kuruoja ir įmonės veiklą su Lietuvos mokyklomis.  

Moteris ir IT – nebe retenybė

Paklausta, ar moterys IT srityje vis dar yra retas reiškinys, R.Jonuševičiūtė teigė, kad įmonės Projektų valdymo skyriuje dirba apie 120 žmonių, o vyrų ir moterų yra maždaug po tiek pat, tačiau didesnė klientų dalis – vyrai. Dažniau specialistei tenka susidurti su tuo, kad ji būna viena jauniausių.

R.Jonuševičiūtė prisiminė, kad daugiau nuotaikingų situacijų pasitaikydavo, kai ji, tuomet dar dvyliktokė, važiuodavo į žmonių namus taisyti kompiuterių.

„Tada atrodžiau kaip keturiolikos... Atidarę duris klientai nesuprasdavo, ko čia tas vaikas stovi, – šypsojosi mergina. – Kliūdavo ir amžius, ir mano lytis“.

R.Jonuševičiūtė tobulėja ir toliau: lavina italų kalbos įgūdžius, neseniai pradėjo mokytis Individualiosios psichologijos institute, žaisti skvošą.

Ji akcentavo, kad ir būsimieji studentai turėtų neapsiriboti vien tik studijomis.

„Nereikia aklai žiūrėti į tai, ką visuomenė sako apie tavo pasirinktą specialybę – bus tai perspektyvu ar ne. Studijų metu niekada nėra vėlu bandyti kažką naujo. Jei esi smalsus, veik kažką šalia studijų. Jos nėra visas gyvenimas. Mano pagrindinės kompetencijos susiformavo iš papildomų veiklų. Ir KTU, vesdama paskaitą pirmakursiams, sakiau, kad jie turi kažką padaryti kitaip, nes, kai baigs studijas, jų, vienodų, bus 400“, – dėstė R.Jonuševičiūtė.

Apie renginį „Kas po to?“ skaitykite tinklalapyje kaspoto.lt ir feisbuke.