Nors dėl visoje šalyje vykstančio pedagogų streiko antradienį Drevernos pagrindinėje mokykloje mokinių klegesio nebuvo girdėti, čia buvo jaučiamas sujudimas – įstaigoje vyko išvažiuojamasis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Svarstymus reorganizuoti kaimo mokyklą paskatino mažas jos mokinių skaičius.

Valdžios atstovus Drevernos pagrindinės mokyklos pedagogai ir mokinių tėvai pasitiko drebančiais balsais, skruostais riedančiomis ašaromis. Juos neramina nežinomybė ir ant plauko pakibęs mokyklos likimas. Dreverniškiai stebisi, kodėl pastaruoju metu didelių investicijų sulaukusį kaimą, su atgaivinta prieplauka, renovuotais kultūros namais, norima padaryti nepatrauklų naujakuriams.

Vasario pradžioje švietimo įstaigos, kurioje dabar mokosi 39 moksleiviai, situaciją ėmė analizuoti sudaryta darbo grupė. Šiai susirinkus, pasigirdo kategoriškų siūlymų mokyklą nieko nelaukiant uždaryti. Įstaigą lankančių tėvų manymu, būtinas pereinamasis laikotarpis. Penktos, septintos klasių mokinių tėvai suskubo valdininkams rašyti raštus, kuriais prašo neuždaryti ir mokyklos nereorganizuoti dar bent vienerius metus, aštuntos klasės mokinių tėvai – bent dvejus metus, kol vaikai baigs 10 klasių ir įgis pagrindinį išsilavinimą.

Dėmesiu aprūpina kiekvieną vaiką

Savo nuogąstavimus tėvai išsakė ir į Dreverną atvykusiam Švietimo, kultūros ir sporto komitetui: pirmininkei Rasai Petrauskienei, jos pavaduotojui Albinui Klizui, kitiems nariams: Raimondui Simonavičiui, Aušrai Norvilienei, Rūtai Cirtautaitei, Dainiui Šatkui ir Violetai Riaukienei. Susitikime taip pat dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius ir jo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė.

„Bandėme lankyti mokyklą Priekulėje, bet vaikai labai stresavo, tad grįžome. Ir labai gerai, nes mokytojai čia yra geri, kiekvienam rodo dėmesį. Visi tėvai esame patenkinti ir norėtume, kad mokykla liktų. Nenumarinkit mūsų mažo gražaus kaimelio, nes, jei nebus mokyklos, ir mūsų pačių vaikai čia tikrai nebesugrįš“, – kalbėjo daugiavaikė mama Diana Salickienė, atviravusi, kad, nors yra kilusi iš Priekulės, į Dreverną atsikėlė gyventi būtent dėl to, kad darželis ir mokykla yra arti namų.

Kad Drevernos mokykloje dėmesiu aprūpinamas kiekvienas vaikas, pritarė ir septintoko mama Akvilė Januškienė: „Kad ir kokie geri mokytojai būtų Priekulės ar Klaipėdos mokykloje, tokiam dideliam vaikų skaičiui neskirs tiek dėmesio, kiek mūsų mažoje mokykloje“.

Moteris svarstė, kad vaikams pradėjus mokytis Priekulėje kils susisiekimo problemų, nes pamokos baigiasi nevienodu laiku, tad vaikai, kurių tėvai neturės galimybės parsivežti patys, vaikščios po gatves.A.Januškienė pridūrė, kad nukentės vaikų popamokinė veikla, taip pat ir kultūrinis kaimo gyvenimas, nes mokyklos moksleiviai yra nuolatiniai įvairių renginių dalyviai.

Drevernos pagrindinė mokykla. R.Rapalienės nuotr.

Mokiniai stebina pasiekimais

Virgina Asnauskienė, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė ir mokyklos muzikos mokytoja, įstaigoje dirbanti nuo 1994 m., akcentavo nedidelio kaimo šeimyniškumą, bendrystę ir drauge kuriamą kultūrinį gyvenimą, kurio nežinia, kas lauktų, uždarius mokyklą. Pasak V.Asnauskienės, mokykla – didelis kultūros židinys. Be to, kaip tvirtino muzikos mokytoja, dreverniškiai mokiniai gali pasigirti ne vienu pasiekimu: iš varžytuvių „Atverk tautos lobynų gelmes“ kaskart grįžta su prizais, o praėjusiais metais tapo nugalėtojais visoje Lietuvoje.

Drevernos bendruomenės pirmininkę Renatą Jaurienę ypač neramina mokinių pavėžėjimo problemos, ypač Svencelėje gyvenančių vaikų. Ji prisiminė penktadienį Priekulėje vykusį dvyliktokų šimtadienį, kai mokiniams pamokos vyko tik iki 12.15 val., 16 val. prasidėjo šventė, o 19 val. ji baigėsi.

„Ar juos kas nors vežė namo? Ne. Tai jei esi dirbantis, kokiais būdais vaikai turi grįžti ir vėl nuvažiuoti? Aišku, tai yra vienas-du vaikai. Tikrai suprantu mokyklą, kuri galbūt nepajėgi ir finansiškai tą vieną-du vaikus vežioti“, – mąstė bendruomenės pirmininkė, pridūrusi, kad dabar Drevernoje besimokantys vyresnieji vaikai, Priekulėje galbūt stabdys pakeleivingas mašinas ar laiką kur „pratemps“. O mažesniuosius, pasak jos, tenka vežti, kad nekėblintų pakelėmis. Juos paveža ir patruliuojantys pareigūnai.

„Sunaikinti mes galime labai greitai. Atstatyti – ne. Jei yra kokių alternatyvų, ar jos visos yra išanalizuotos?“ – klausė R.Jaurienė.

Ji svarstė, kad galbūt reikėtų keisti mokyklos veiklos kryptį, pavyzdžiui, akcentuoti sportą, nes kūno kultūros mokytojo Antano Rimkaus dėka vaikai iš įvairių varžybų grįžta su apdovanojimais.

Situacija – skaudi

Susirinkusiesiems Švietimo skyriaus vedėjas A.Petravičius nurodė, kad savivaldybių administracijos, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, turi rengti mokyklų tinklo pertvarkos planus. Dreverniškius jis ramino, kad slapta nebus priimti jokie sprendimai: „Minėta tvarka nustato, kad, jeigu išsiskiria bendruomenės ir savivaldybės požiūris, ta nesuderinta pozicija keliauja į Švietimo ir mokslo ministeriją“.

Beje, dreverniškiams išsakius būgštavimus, kad mokyklos pastatas bus apleistas arba kažkam parduotas, svečiai juos patikino, kad dar nėra nutarta ir tai, kas laukia statinio.

Švietimo skyriaus vedėjas aiškino, kad, lyginant su kitomis savivaldybėmis, Klaipėdos rajone mokinių skaičius nebemažėja, tačiau Drevernoje situacija yra skaudi.

„Akcentuoju, kad valstybė, kai skiria tą specialią tikslinę dotaciją, nedidelėse mokyklose, kuriose mokosi iki 80 mokinių, vidutiniškai jų skaičius klasėse turi būti 10. Šiemet, kadangi dar turime didelę 10-tą klasę, 8-tą pakankamai didoką, vis dėlto mokinių skaičius vidutiniškai šios mokyklos klasėse yra tiktai 7,8“, – mokinių krepšelio skyrimo niuansus dėstė A.Petravičius.

Švietimo skyriaus vedėjas tvirtino, kad išgyventi, turint tokį mokinių skaičių, yra neįmanoma. Jis nurodė, kad 2016 m. perskirstant mokinio krepšelio lėšas Drevernos pagrindinei mokyklai papildomai skirta 20,4 tūkst. Eur mokinio krepšelio lėšų, o mokyklos mokytojams taikomi minimalūs atlyginimo koeficientai.

Pasak A.Petravičiaus, Drevernos pagrindinei mokyklai 2016 m. skirtos mokinio krepšelio lėšos siekia 106 184 Eur. 98,46 proc. šių lėšų (104 550 Eur) skiriama darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui. Šiemet mokyklai skirtas 70,5 tūkst. Eur finansavimas iš Savivaldybės biudžeto. Tačiau šios išlaidos dar padidės 5 tūkst. Eur, nes Savivaldybės įstaigoms darbuotojų, finansuojamų iš Savivaldybės biudžeto, darbo užmokesčiui asignavimai skaičiuoti 11-ai mėnesių.

Mokyklos sienas piešiniais puošė patys moksleiviai. R.Rapalienės nuotr.

Siūlo pereinamąjį laikotarpį

Pasak A.Petravičiaus, jeigu būtų priimtas sprendimas, kad Drevernoje lieka mokykla, kurioje mokytųsi tik pradinukai, o vyresnieji mokiniai, kurie dabar mokosi 5-8 klasėse, įsilietų į Priekulės gimnazistų gretas, Priekulėje nereikėtų atidaryti nė vieno papildomo klasės komplekto, be to, esą vaikų nereikėtų išskaidyti po skirtingas klases.

Švietimo skyriaus vedėjas aiškino, kad Drevernos lopšelį-darželį pertvarkius į mokyklą-darželį, šioje įstaigoje esamų etatų didinti nereikėtų.

A.Petravičius patikino, kad pokyčiai dreverniškių neužklups staiga. Anot Švietimo skyriaus vedėjo, jo tiesioginis vadovas – Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas – pasakė, kad, atsižvelgiant į situaciją, kokia dabar yra Drevernoje, ir į išreikštus tėvų, bendruomenės pageidavimus, dar vienerius metus įstaigoje galėtų mokytis jungtinė penkta ir šešta klasė bei atskira 8 klasė. Šių 11 vaikų mokymui iš Savivaldybės biudžeto reikėtų pridėti apie 20 tūkst. Eur.

„Dabartiniai devintokai, išsprendus, jeigu dar yra kažkokių pavėžėjimo problemų, turėtų mokytis Priekulėje. Kaip pedagogas, tėvas, leidęs vaikus į mokyklą, nesutikčiau su variantu palikti devintokus dar vienerius metus ir kitąmet pasakyti, kad 10-oje klasėje jie išvažiuoja į Priekulę“, – svarstė A.Petravičius.

Mokykla – kultūros švyturys

Susitikime dalyvavę Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai sutiko, kad situacija yra jautri, dauguma jų pasisakė, kad nereikia imtis skubotų sprendimų ir būtinas pereinamasis laikotarpis. Tai išgirdę Drevernos gyventojai lengviau atsikvėpė.

„Tikrai pritariu tai nuomonei, kad reikia pereinamojo laikotarpio. O iš tikro reikia atgimimo. Jeigu mokyklą panaikinsime, kultūros švyturio nebebus“, – kalbėjo Komiteto pirmininkės pavaduotojas A.Klizas, pridūręs, kad, Drevernos mokykloje mokosi epilepsija sergantis vaikas, kuriam, žinoma, saugiau lankyti šalia namų esančia mokymo įstaigą.

Kad kaimai tuštėja, apgailestavo ir vicemerė R.Cirtautaitė: „Kartais tie staigūs ir greiti sprendimai neduoda nieko gero. Mes greitai galime viską sunaikinti, sudraskyti, o paskui vėl iš naujo reikės daryti“.

Ji ragino dreverniškius pamąstyti, kam vėliau galėtų būti panaudotas mokyklos pastatas.

„Reikia žiūrėti, kad žmonėms išliktų darbo vietos. Tiek mokytojams, tiek aptarnaujančiajam personalui. Kai žmogus netenka darbo, Lietuva gi baigia išsivaikščioti, išvažinėti. Tai iš tikrųjų reikia, kad žmonės norėtų čia dirbti, ateiti gyventi. Bet kiekvienas žiūri, ar yra darželis, mokykla“, – sakė R.Cirtautaitė, akcentavusi, kad labai svarbu išspręsti mokinių pavėžėjimo problemas.

Kaip tvirtino vicemerė, ji pastebėjo blogybę, kad, sudarant įvairias darbo grupes, nagrinėjančias panašius klausimus, neįtraukiamos bendruomenės. Ji teigė siūlysianti Administracijos direktoriui tai spręsti.

Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai jokio nutarimo nepriėmė, tik susipažino su situacija. Sprendimas, kiek klasių liks Drevernoje, bus priimtas kovo mėnesio pabaigoje vyksiančio Tarybos posėdžio metu, kuomet bus tvirtinami visų mokyklų klasių komplektai.

R.Rapalienės nuotraukos: