Šiuo metu visos 49 šalies vietos veiklos grupės yra parengusios ir netrukus pradės įgyvendinti vietos plėtros strategijas, kurių svarbiausios aktualijos yra socialinės atskirties ir skurdo mažinimas bei verslo, įskaitant socialinį verslą, vystymas, didinat užimtumą. Į Žemės ūkio ministerijos Vilniuje surengtą diskusiją pasidalyti patirtimi ir idėjomis dėl socialinio verslo vystymo galimybių įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Leader“ atvyko vietos veiklos grupių, įvairių valdžios ir mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Socialinis verslas yra toks verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas siejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais. Europoje socialinis verslas užima nemažą rinkos nišą – net 10 proc. Prognozuojama, kad Lietuva kitų šalių lygį šioje srityje pasieks tik po 10-15 metų. Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka pastebėjo, kad nors socialinis verslas dar tik formuojasi, tačiau kai kurie aktyvūs žmonės jau sėkmingai įgyvendina savo idėjas ir gali pasidalyti patirtimi, o iš jų mokosi tie, kas dar tik žengia pirmuosius žingsnius.

Diskusijos dalyviai pasidžiaugė pernai Ūkio ministerijos kartu su socialiniais partneriais pagaliau patvirtinta Socialinio verslo koncepcija. Diskusijoje Investors' Forum strateginių projektų vadovė, VšĮ ,,Gerais norais pragaras grįstas“ partnerė Andželika Rusteikienė pastebėjo, kad  socialinis verslas gimsta ten, kur verslas nemato galimybės užsidirbti. „Mes negalime nusikopijuoti socialinio verslo modelio nuo, tarkime, D. Britanijos, nes mūsų šalies specifika yra visai kita, todėl turime kurti savo. Šio verslo koncepcija „neuždeda apynasrio“, o duoda daug laisvės“, – sakė A. Rusteikienė. Lietuvos atsakingo verslo asociacijos atstovės Renatos Gaudinskaitės nuomone, darnus verslas negali egzistuoti be bendradarbiavimo su vietos bendruomene.

Diskusijoje kalbėta ir apie socialinio verslo ir socialiai atsakingo verslo, kurių sąvokas daug kas painioja, skirtumus. Pasak Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Smulkiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėjos Ramintos Krulikauskienės, tai yra dvi skirtingos sąvokos: socialinio verslo pagrindinis tikslas yra maksimaliai siekiamas socialinis tikslas ir minimalus pelnas, o socialiai atsakingam verslui pelnas vis dėlto yra svarbiausias, o socialinis aspektas – tik antraeilis dalykas. ,,Labai svarbu sukurti socialiniam verslui palankią teisinę aplinką, finansinę ir mokestinę paramos schemą, skatinti šio verslo kultūros formavimą ir žinomumo didinimą“, – teigė pranešėja.

Susitikime buvo gausu ir praktinių pavyzdžių, kaip pasaulyje ir Lietuvoje įgyvendinamos socialinio verslo iniciatyvos. Honkongo dizaino ir socialinių inovacijų institute projektų vadove dirbusi Giedrė Rutkauskaitė pasidalijo įdomia patirtimi, kaip šis institutas bando kurti socialines inovacijas, pasitelkdamas dizainą. Jaunieji dizaineriai vykdė projektus ir skatino žmones naudotis į bibliotekas, užkandines, muzikos klubus transformuotais tramvajais ir taip iš naujo atrasti šią ekologišką transporto priemonę, taip pat kūrė rūbus „sidabriniam amžiui“– senjorams ir rengė kartu su jais madų šou.

Tačiau ir lietuviai nėra iš kelmo spirti. VšĮ „Atsakingas verslas“ projekto ,,Trys seserys“ atstovė Rima Olberkytė-Stankus papasakojo apie sėkmingai išgyvenusį ir pasiruošusį plėstis socialinio verslo projektą, skirtą padėti išgyventi gyvenimo verpetuose pasimetusioms moterims. Už parduotus miesto moterų suaukotus rūbus visoje Lietuvoje kaimo moterims surengti seminarai dovanojo viltį ir tikrą profesionalią pagalbą. Vilniuje įkurto salotų baro „Mano guru“ konsultantė Aistė Černiauskaitė pristatė šį novatorišką priklausomų asmenų reintegracijos į darbo rinką metodą – per dešimt metų padėta 400 žmonių. Asociacijos „Mentor Lietuva“ generalinės sekretorės, projekto „Ką veikia vaikai?“ vadovės Jurgitos Ribinskaitės-Glatzer nuomone, alkoholis ir narkotikai yra viena pagrindinių problemų Lietuvoje, tad jų asociacija siekia, kad Lietuvoje sustiprėtų šeima, gimtų aktyvi, pilietiška, kompetentinga tėvų bendruomenė. „Kad galėtume padėti kitiems, teikiame mokamas paslaugas:  organizuojame tėvystės paskaitas, kursus, vaikų stovyklas ir kita“, – kalbėjo asociacijos atstovė.

Diskusijoje sėkmės pavyzdžių buvo pateikta dar ne vienas. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė, diskusijos moderatorė Vilma Daugalienė pastebėjo, kad darbo vietoms įkurti kartais nereikia didelių pinigų, svarbiausia – turėti gerų idėjų. Labai svarbūs ir įkvepiantys pavyzdžiai. „Socialinių ir kultūrinių iniciatyvų daigai jau dygsta ne vienoje bendruomenėje, kurios uždirbtas lėšas naudoja savo žmonių gerovei. Nors socialinį verslą dažniausia kuria tie, kam skauda, tačiau į komandą labai svarbu įtraukti ir verslius žmones“, – pabrėžė direktorė.

Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Reda Kneizevičienė konstatavo, kad kaimo bendruomenės daug klausinėja, domisi socialinio verslo idėjomis, bet kol kas ne visos drįsta žengti žingsnį į priekį. O štai socialinių paslaugų teikimas joms daug geriau pažįstama sritis. R. Kneizevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad šias paslaugas reikėtų teikti ne tik savo bendruomenėje, bet ir plačiau. „Gali būti ir taip, kad bendruomenės per verslo priemones pasuks ir į socialinį verslą, tačiau kol kas su juo turime daugiau klaustukų nei atsakymų. Mes galime daug socialinio verslo įmonių įkurti, bet dar ir mūsų visuomenė turi tam subręsti. Pavyzdžiui, jeigu jau savo kaime įkuriame socialiniu verslu paremtą kavinę, tai ir palaikykime šį projektą, veskime ir visus savo svečius į ją. Tokio palaikymo ir bendrumo jausmo mes, lietuviai, dar turime išmokti“, – pastebėjo pranešėja.

Susitikimui baigiantis, diskusijų dalyviai išsiskirstė į tris darbo grupes. Pirmoji darbo grupė, aptarusi socialinio verslo vystymo kaimo vietovėse aplinką ir galimybes, konstatavo, kad materialinė bazė kaimo bendruomenėse sustiprinta, sukauptas žmogiškasis kapitalas, žmonės jau bandė įgyvendinti projektus, yra ir konkrečių idėjų, tačiau dar reikia žinių apie finansų valdymą, verslo konsultacijų ir ...daugiau drąsos. Kaime dar trūksta verslumo, reikia ir laiko požiūriui pasikeisti, išmokti savo gerove dalytis su kitais.

Antroji darbo grupė nusprendė, kad  vietos veiklos grupėms ir projektų vykdytojams būtinai reikia metodinės pagalbos, pavyzdžiui, socialinio verslo projektų įgyvendinimo pagal „Leader“ priemonę vadovo, kaip teisingai traktuoti socialinį verslą, nes įvairios jo interpretacijos jau tampa problema.             

Trečioji darbo grupė, nagrinėjusi socialinio verslo viešinimo ir komunikacijos klausimus, susidūrė su tikrai sudėtinga problema. Pastebėta, kad labai sunku pasiekti žmones, kurie nėra aktyvūs, nes aktyvūs žmonės ir patys suranda informaciją. Siūlyta naudotis socialiniais tinklais, geraisiais pavyzdžiais, kontaktų mugėmis, organizuoti bendrus renginius su kitomis savivaldybėmis ir kt.

Renginio pabaigoje dalyviai sulaukė malonaus siurprizo – Irinos Rodevič, vadovaujančios Meno mylėtojų asociacijai „Ateities jaunimas“, įgyvendinančiai socialines meno iniciatyvas Šalčininkų rajono globos namuose augančių vaikų meniniams gabumams vystyti, mokinių muzikinio pasirodymo: dainavo  nacionalinės atrankos į 2016 metų „Euroviziją“ pusfinalio dalyvė Catrinah, grojo saksofonininkas SaXtoun.