Kaipėdos miesto ir rajono, Palangos bei Neringos turizmo ir poilsio sektoriaus atstovai renginyje-diskusijoje „Sprendžiame problemas kitaip“ kūrybiškai ieškojo naujų idėjų, galimybių ir priemonių, kaip sumažinti turizmo sezoniškumo problemą.

Renginį-diskusiją organizavo Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto Turizmo ir rekreacijos katedra ir VšĮ „Švietimo, tyrimų ir konsultacijų centras“, kuris nuo 2014 m koordinuoja Nordplus Adult tematinių tinklų projektą „Turizmo sektoriaus iššūkiai Šiaurės ir Baltijos šalyse“.

Pasak Švietimo, tyrimų ir konsultacijų centro vadovės Julijos Šešeikos, tarptautinio projekto, vienijančio partnerius Lietuvoje, Švedijoje, Islandijoje ir Estijoje, svarbiausias siekis yra spręsti turizmo sezoniškumo problemas geografiškai tolimuose regionuose. „Projekto dalyviai lankė sėkmingai veikiančias turizmo verslo įmones, analizavo savo šalių geruosius pavyzdžius. Mes pateikėme pajūryje sėkmingai dirbančios įmonės „Irklakojis“ ir gido Igorio Osnač pavyzdžius. Svarbi projekto dalis yra verslininkų, specialistų, dirbančių turizmo, pramogų ir sveikatinimo srityse, mokymai ir bendri renginiai“, – sakė J. Šešeika.

Klaipėdoje organizuoto renginio-diskusijos „Sprendžiame problemas kitaip“ tikslas buvo rasti sprendimus iškilusioms problemoms turizmo srityje bei surinkti idėjų turizmo vystymui ir plėtojimui Klaipėdos krašte.

Į „Friedricho pasažo“ svečių namų Baltąją salę susirinko Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus, Lapių bendruomenės, viešbučių „Dunetton“ „Vanagupė“, „Amberton“, svečių namų „Kubu“, kaimo turizmo sodybos „Prie šaltinio“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos, Klaipėdos ir Nidos turizmo informacijos centrų, Lietuvos jūrų muziejaus, Neringos L. Rėzos kultūros centro, Atostogų parko, Klaipėdos apskrities gidų gildijos, Klaipėdos irklavimo centro, Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro atstovai, portalo „Mano Gargždai“ vadovas, Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto Turizmo ir rekreacijos katedros studentai ir absolventai. Iš viso diskusijoje dalyvavo 35 specialistai.

Visus juos renginio moderatorė Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Gita Statnickė pakvietė į „Pasaulio kavinę“. Tai toks diskusijos metodas, kai dalyviai suskirstomi į keletą mažesnių grupių – kavinių. Kiekviena kavinė turi savininką (moderatorių), kuris iškelia aktualią problemą, o kavinės lankytojai (diskusijos dalyviai) 10 minučių siūlo problemos sprendimo būdus ir priemones. Kavinių lankytojai eina iš vienos kavinės į kitą ir kiekvienoje sprendžia vis kitą problemą. Išbandyti šį diskusijos metodą su turizmo specialistais iš skirtingų sektorių – verslo, valdžios institucijų, turizmo informacijos centrų, akademinės bendruomenės buvo vienas iš renginio tikslų.

Renginio dalyviams labai patiko žaismingas ir neįpareigojantis diskusijos būdas, tad idėjos pažiro tarsi iš gausybės rago.

Diskusijos „Sprendžiame problemas kitaip“ dalyviai lankėsi 5 kavinėse. Kavinėje „Skonio taurė“ buvo diskutuojama, kokios priežastys lemia, jog tarp Skandinavijos turistų nėra populiarus Klaipėdos kraštas ir buvo ieškoma būdų, kaip turistus privilioti. Reziumuojant diskusiją, buvo konstatuota, jog skandinavų į Baltijos šalis netraukia, nes čia panašus klimatas kaip ir jų regione, stabdo baimės ir nesaugumo jausmas, nevilioja mažas lankomų objektų skaičius, stabdo ir informacijos apie mūsų šalį stoka. Kavinės lankytojai pastebėjo, jog pati Lietuva neturi aiškios pozicijos ir veiksmų plano, kaip pritraukti turistus iš Skandinavijos, nežino, kas juos domina. „Galbūt tai SPA pasaugos? Tačiau pas mus jos nėra gerai išvystytos, o jeigu ir yra, tai per mažai viešinamos. Skandinavams reikėtų specialių kompleksinių turizmo paketų, kuriuose būtų įtrauktas transportas, apgyvendinimas, pramogos. Viešinant informaciją apie Lietuvą Skandinavijoje galima pasinaudoti čia esančiais skandinavų bankais, išeivijoje gyvenančiais lietuviais“, – svarstė diskusijos dalyviai.

Kavinėje „Vietoje kavos, arba Prie kavos“ lankytojai ieškojo būdų, kaip optimaliai paskirstyti klientų srautus darbo dienomis ir užtikrinti tolygų darbuotojų užimtumą viešbučio „Vanagupė“ SPA centre. Tarp originalių idėjų buvo siūlymai viešbutyje įrengti vanagų ekspoziciją, pakviesti į viešbutį Vanago pavardę turinčius žmones, pakviesti vanagų dresuotoju ir surengti unikalų šou viešbučio teritorijoje, įrengti teminį kambarį, kuris taptų traukos objektu. Taip pat buvo siūloma įdarbinti studentus, nuomoti darbuotojus, ir visus darbuotojus įtraukti į viešbučio projektų rengimo procesą.

Kavinėje „Jūros balzamas“ buvo diskutuojama, kaip pritraukti daugiau lankytojų į Lietuvos jūrų muziejų šaltuoju metų laiku. Nors šis muziejus sulaukia iki pusės milijono lankytojų per metus, tačiau tik 10 procentų iš šio srauto apsilanko šaltuoju metų laiku. Kavinės lankytojų siūlymai muziejui buvo glaudžiai susiję su Smiltynės infrastruktūros klausimais. Buvo siūloma greičiau pabaigti remontus muziejuje. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, jog nepakankamai išnaudojamos bendradarbiavimo su viešbučiais galimybės, žiemą pasiūlyta muziejuje rengti ledo ir sniego festivalius, renginį „Diena Kopgalyje“.

Kavinėje „Keliautojas – kavos maniakas“, kurios moderatorė buvo svečių namų „Kubu“ savininkė Vilma Daublienė, buvo ieškoma idėjų, kaip pritraukti daugiau svečių į viešbutį rudens ir žiemos sezono metu. Po diskusijos buvo prieita išvados, jog ieškodami atsakymo į šį klausimą svečių namai pirmiausiai turėtų leistis į savojo identiteto paieškas ir išgryninti, kas yra „Kubu“ ir ką tai reiškia. Tuomet rekomenduota parengti specialius, unikalius viešbučio paslaugų paketus, kuriuose būtų ne tik svečių namų, bet ir jų partnerių paslaugos. Taip pat pasiūlyta rengti lankytojus traukiančius teminius renginius, o įrengiant pirtį pagalvoti ir apie masažo paslaugą.

Kavinėje „Be kavos nebus traukos prie Utrių kalno“ lankytojai aiškinosi, kaip panaudoti Utrių kalną skirtingais sezonais, nes šiuo metu prie jo lankytojai traukia tik slidinėti žiemą. Prieita išvados, jog vasarą ant šio kalno žmones viliotų vasaros rogučių trasa, nusileidimo lynu per Miniją pramoga. Kavinės lankytojai prigalvojo idėjų ir paslaugų paketams – siūlė išnaudoti šalia esančius karinius dzotus, nuostabią gamtą ir žolynus, organizuojant išgyvenimo stovyklas, bernvakarius ar mergvakarius, naktinius žygius ir renginius šeimoms.

Po karštų diskusijų „Pasaulio kavinėje“ renginio dalyviai, apdovanoti padėkos raštais ir Klaipėdos valstybinės kolegijos atminimo dovanėlėmis, pageidavo, kad tokie renginiai vyktų dažniau, nes tai puiki proga susitikti su kolegomis, bendraminčiais ir nuostabi terpė užsimegzti naujiems kontaktams, gimti bendradarbiavimo projektams. Kolegijos studentams tai buvo puiki proga dirbti komandoje su socialiniais partneriais, ugdyti kūrybiškumą, lyderystės įgūdžius, įgyti papildomų žinių.