Susitikusi su Gargždų kultūros centro darbuotojais Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė aptarė šiemet įgyvendintus projektus, pasidžiaugė aktyviais meno kolektyvais, susipažino su naujais žmonėmis, kurie šiemet įsiliejo į įstaigos veiklą.

Suteikta aukščiausia kategorija

Miesto kultūros židinys – taip dar vadinamas šis centras, kuriame puoselėjama etninė kultūra, mėgėjų menas. Čia kuriamos meninės programos, plėtojama edukacinė, pramoginė veikla, organizuojama profesionalaus meno sklaida. Vicemerė atkreipė dėmesį, kad nuo 2007 m. Gargždų kultūros centras yra Lietuvos kultūros centrų asociacijos narys, be to, pernai jam suteikta aukščiausia kategorija. Direktorė Birutė Oželienė informavo, kad įstaigoje dirba 29 kultūros ir meno darbuotojai. Šiais metais priimti 3 jauni, kūrybingi, iniciatyvūs nauji žmonės – renginių režisierė Rima Ambrulaitienė, vadybininkė-renginių organizatorė Simona Mocejūnaitė ir projektų vadovė Justė Jankutė. Pasak centro vadovės, kultūrininkai kelia profesinę kvalifikaciją, dalyvaudami mokymuose ir seminaruose.

Didžiuojasi apdovanojimais

Šiemet daugiau kaip 100 renginių suorganizavusiame centre, kuriam priklauso Jakų, Dauparų, Kvietinių kultūros namai ir kino teatras „Minija“, veikia 16 meno kolektyvų. Daugelis jų garsūs ne tik Klaipėdos rajone, bet ir užsienyje. „Šokių ir dainų ansamblis „Minija“ palaiko glaudžius ryšius su Latvijos, Estijos, Portugalijos, Graikijos, Vengrijos šokių kolektyvais. Nuo 1982 m. „Minijos“ iniciatyva Gargžduose rengiamos tarptautinės šokių šventės „Šokim trypkim, linksmi būkim“. Kolektyvas yra daugelio respublikinių, tarptautinių festivalių bei visų Pasaulio lietuvių dainų švenčių Vilniuje dalyvis, pelnęs ne vieną apdovanojimą“, – pasakojo B. Oželienė.

Skyrė „Aukso paukštę“

Vaikų šokių studijos „Trepsiukas“ programoje – spalvingi lietuvių liaudies, pasaulio tautų ir šiuolaikiniai šokiai. Šis kolektyvas kasmet dalyvauja Pasaulio lietuvių dainų šventėje, taip pat turi daug apdovanojimų, o 2010 m. įteiktas aukščiausio lygio įvertinimas Lietuvoje „Aukso paukštė“. Taip pat centre gyvuoja folkloro ansamblis „Cyrulelis“, teatro studija „Kėdės“, moterų vokalinis ansamblis „Elegija“, buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties aidai“, Šiuolaikinio dainavimo studija, Vaikų dailės studija, Vyrų vokalinis ansamblis, diksilendo grupė, Jakų skyriaus kaimo kapela „Sendvaris“, Dauparų skyriaus kaimo kapela „6 bačkos“, Kvietinių skyriaus vaikų folkloro ansamblis „Kveitoks“ ir suaugusiųjų folkloro ansamblis „Kveitys“, suaugusiųjų teatras „Ontrep“, vaikų teatras „Burbulas“.

Mokėsi improvizuoti balsu

Pagal ES finansuotą neformaliojo ugdymo projektą kultūros centras į įvairių programų veiklą įtraukė rajono moksleivius. Kai kuriems vaikams tai buvo vienintelė galimybė lankyti neformalaus ugdymo užsiėmimus. „Jaunimas lavino muzikinę klausą ir ritmiką, domėjosi tautos kultūra, dainavo, mokėsi šokti hiphopo stiliaus, šiuolaikinius, modernius, pasaulio tautų bei lietuviškus tautinius šokius, žaidė įvairius žaidimus, režisavo spektaklius. Programoje „Renginio vedėjo menas“ daug dėmesio skirta scenos kalbai bei improvizavimui balso galimybėmis“, – kalbėjo direktorė.

Renovacija atsieitų 9 mln. Lt

Mero pavaduotoja R. Cirtautaitė apgailestavo, kad Gargždų kultūros centro patalpos kol kas neprilygsta rekonstruotiems Priekulės ar Judrėnų kultūros centrams ar baigiamoms tvarkyti kultūros įstaigoms Kretingalėje ir Drevernoje: „Pagal apskaičiavimus Gargždų kultūros centro renovacijai reikėtų skirti apie 9 mln. Lt, kurių Savivaldybės biudžete nėra. Ieškome galimybių šiam projektui pritraukti lėšų iš ES fondų. 2007−2013 m. laikotarpiu prioritetas buvo teikiamas kaimiškoms vietovėms, todėl šis kultūros centras nepateko į rekonstruojamų objektų sąrašą. Tuo tarpu 2014−2020 m. kultūros infrastruktūros (tiek kaimiškose, tiek miesto vietovėse) modernizavimas numatytas kaip viena iš prioritetinių sričių“.