254. Tokia užkoduota skaičių kombinacija savo pranešimą pradėjo jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Neringa Stroputė ir Modesta Kairytė, atskleidusios socialinio verslo subtilybes Klaipėdos rajono bendruomenėms. Renginyje, kurį Vėžaičių konferencijų centre organizavo vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“, dalyvavo apie 20 bendruomenių atstovų.

Atskleidė paradoksalią situaciją

Šie trys skaičiai, anot pranešėjų, atspindi Lietuvoje egzistuojantį paradoksą: čia labai daug investuojama į socialinių problemų sprendimą, tačiau rezultatai yra netenkinantys.

„2 – Lietuva užima antrąją vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal investicijas į socialinių paslaugų infrastruktūrą ir net 15 proc. BVP yra skiriama socialinėms paslaugoms ir pašalpoms. 5 – kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. 4 – esame ketvirti ES pagal socialinę atskirtį patiriančių žmonių skaičių“, – probleminius faktus pateikė specialistės.

Būtent todėl, pranešėjų teigimu, galima rasti neužpildytą nišą ir pasinaudoti galimybe veikti.

„Siekiame, kad į šią situaciją pradėtume žiūrėti kaip į galimybę verslui, socialinėms problemoms spręsti, siūlome pasinaudoti socialinio verslo modeliu“, – kalbėjo N.Stroputė.

„Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Modesta Kairytė ir Neringa Stroputė

Socialinis verslas sprendžia konkrečią problemą

Socialinis verslas yra unikalus tuo, kad jo siekis – išspręsti socialinę problemą, bet jis naudojasi verslo mechanizmais ir generuoja pajamas, kurias ir toliau investuoja problemos sprendimui.

„Toks verslas gali gyvuoti tol, kol egzistuoja tam tikra problema“, – socialinio verslo koncepciją paaiškino M.Kairytė.

Pranešėjų teigimu, socialinis verslas susideda iš trijų aspektų – socialinio (aiški socialinė misija), verslumo (būtina generuoti pajamas) ir valdymo (gautą pelną būtina reinvestuoti).

„Nevyriausybinės organizacijos (NVO) neturi pastovaus pajamų šaltinio iš ekonominės veiklos, o įprastas verslas – tik dalį pajamų ir tik kartais skiria socialinėms problemoms spręsti. Nors bet kuris verslas ir kuria tam tikrą socialinę pridėtinę vertę, socialinis verslas sprendžia konkrečią problemą“, – dėstė N.Stroputė.

Kūrė socialinio verslo modelius

Po išsamaus pristatymo Klaipėdos rajono bendruomenių atstovai dalyvavo verslo dirbtuvėse, kur „Design Thinking“ metodu kūrė savus socialinio verslo modelius.

Buvo pasiūlyta spręsti senyvo amžiaus žmonių poreikių tenkinimo, vaikų mažo fizinio aktyvumo, bendruomenės narių užimtumo problemas.

Renginio metu mažosios bendrijos „Svencelės bendruomenė“ atstovai supažindino su savo vykdoma bendruomeninio verslo finansavimo idėja, planuojamu projektu – išskirtiniu pontoninio viešbučio-kavinės įrengimu Kuršių mariose.

Socialinio verslo galimybėmis besidomintiems – išsamus socialinio verslo gidas, kurį galite parsisiųsti ČIA.

Renginio akimirkos – Agotos Kundrotaitės nuotraukose: