Inicijuodamos projektą, Suomijos Ostrobotinijos regiono taryba ir Ostrobotnijos vaikų kultūros tinklas BARK, sukvietė Baltijos šalis kartu bendradarbiauti dėl to paties tikslo – surasti naujus modelius, skatinančius aktyviai bendrystei tarp kultūrinių institucijų ir mokyklų bei sukurti metodą, kuriuo istorijos mokymas būtų įdomus ir patrauklus šiandieniniam jaunimui.

Siekiama muziejams, kaip kultūros institucijoms, prabilti apie istoriją nenuobodžiai, o interaktyviai, kad jaunieji visuomenės nariai ne tik žinotų praeities faktus, bet ir suprastų tai, kuriant „gyvąją istoriją“.

Kadangi tiek Suomija, tiek ir Baltijos valstybės ruošiasi artėjančiam Nepriklausomybės šimtmečiui, šis projektas tampa tiltu, sujungiančiu minimas valstybes bendrai idėjai – paminėti valstybingumą per istorinę prizmę. Lietuvai atstovaujantys Gargždų krašto muziejaus darbuotojai – muziejininkas (istorikas), laikinai einantis direktoriaus pareigas Marius Mockus ir J. Gižo etnografinės sodybos filialo vadovė Dovilė Vaičiulytė – apsilankę pirmajame projekto susitikime Estijoje, grįžo su naujomis idėjomis ir ambicingais planais.

Muziejininkai pasiryžo, naudodami „Kelionė laiku“ metodą, atkurti svarbiausius Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos istorinius įvykius, politinius, kultūrinius judėjimus, kitus reikšmingus epizodus.

Estijoje muziejininkai susipažino su projekto partneriais – Latvijos Tukumo muziejumi, Estijos nacionaliniu muziejumi ir Talino Audentes privačia mokykla.

 Kelias dienas trukęs susitikimas tapo įvadine dalimi šio tarptautinio projekto, jungiančio Baltijos ir Suomijos paveldą. Nors projekto trukmė – 2 metai, tikimasi glaudžiai bendradarbiauti su šių valstybių atstovais ir po jo.