Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro Pagalbos moterims linijos (PML) savanorės bei gatvės šokių studija Soul Vibe Fam rugpjūčio 20-ąją, šeštadienį, kviečia į žaibišką sambūrį (flashmob-ą) „Gyvenkime be smurto“ Atgimimo aikštėje. Renginys prasidės 15 valandą.   

Sambūrio metu apie smurto problemą gatvės šokių žingsneliais „prabils“ 2014–2015 metų International Dance Organization (IDO) Europos ir Pasaulio čempionas Edgaras Kerpė su kolegomis. Šūkiu „Gyvenkime be smurto“ į dangų palydėsime 100 helio balionų.

Renginio tema pasirinkta neatsitiktinai. Šiemet švęsime Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5-erių metų sukaktį. Nepaisant to, saugumo šeimoje problemos aktualumas neblėsta ir šiandien.

2015 metų duomenys rodo, jog net 38 proc. skambinančiųjų į PML kreipėsi dėl smurto artimoje aplinkoje. Smurto problemos mastą Lietuvoje plačiau apžvelgia Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos surinkti duomenys: 2012 metais užregistruota 18268 iškvietimų dėl smurtaujančių artimųjų, o 2014 metais šis skaičius išaugo iki 29339. Smurto artimoje aplinkoje aukomis gali tapti bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, tačiau daugiausia, maždaug 80 proc. visų nukentėjusiųjų, yra moterys, o 93 proc. įtariamųjų yra stipriosios lyties atstovai.

2012 metų European Union Agency for Fundamental Rights (FRA) Europos Sąjungos (ES) masto apklausos „Smurtas prieš moteris“ duomenimis, per 12 mėnesių iki apklausos ES fizinį smurtą patyrė 13 mln., o seksualinį smurtą – apie 3,7 mln. moterų. Iš visų moterų, turinčių ar turėjusių partnerį, 22 proc. patyrė partnerių fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. Tiesioginiais pokalbiais su 42 tūkst. moterų pagrįsta FRA apklausa yra išsamiausia pasaulyje apklausa apie moterų patiriamą smurtą.

Apie problemą prabilti jaunuolių lūpomis taip pat pasirinkome sąmoningai. Dažnai greta smurtą patiriančių ar smurtaujančių suaugusiųjų yra vaikai bei paaugliai. Klaidinga manyti, jog liekamųjų reiškinių turi tik tiesioginis smurtas. Vaikus veikia jau pati smurtinė aplinka, formuodama iškreiptą vidinį „Aš“ bei visuminį suvokimą apie save ir supantį pasaulį. Jaunam žmogui augti bei vystytis tinkama aplinka, visų pirma, yra saugi aplinka.

Apie PML organizaciją

Pagalbos moterims linija yra anoniminė nemokama emocinės paramos telefonu bei laiškais programa, įgyvendinama dviejų nevyriausybinių organizacijų – Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro bei Kauno moterų linijos. Nuo 2004 metų linija veikia visoje Lietuvoje ir yra tikroji LEPTA narė. Organizacija įkurta siekiant teikti emocinę bei psichologinę pagalbą ir reikiamą informaciją apie tolesnės pagalbos formas moterims, patiriančioms bet kurios rūšies, t.y. fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį bei institucinį smurtą, prekybą žmonėmis ar seksualinį išnaudojimą prostitucijos tikslais. Į skambučius atsiliepia darbui linijoje atrinkti bei specialius mokymus baigę savanoriai-konsultantai ir psichikos sveikatos specialistai. Linijos veiklą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.