Aplinkos ministerijos gamtininkai sulaukė gandrų likimu susirūpinusio žmogaus skambučio. Jis nerimauja, kad dar matyti neišskridusių žiemoti gandrų ir mano, kad jie greičiausiai užsiliko dėl to, jog yra sužeisti ar ligoti ir tiesiog nepajėgia skristi. Tokiems gandrams, skambinusiojo manymu, būtina padėti.

Pasak specialistų, pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar paukštis tikrai yra sužeistas. Pasitaiko nemažai atvejų, kai ant kojų sukeliami gamtininkai ir gyvūnų globėjai vien todėl, kad žmonės apsiriko nutarę, kad gandras negali paskristi. Kitas reikalas – sužeistas arba pasiligojęs paukštis, kuriam iš tiesų reikia globos ir gydymo. Apie tokį paukštį, kaip ir bet kurį kitą sužeistą ar sergantį laukinį gyvūną, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatoriai šį pranešimą perduos Aplinkos ministerijos užsakymu tokiems gyvūnams pagalbą teikiančiai Gyvūnų globėjų asociacijai.

Dėl sveikų neišskridusių gandrų nerimauti dar per anksti. Jie išskrenda ne visi iš karto. Šiemet nesukūrusieji porų ir nesubrendusieji jau iškeliavo prieš porą savaičių, kiti – vos sutvirtėjus jauniklių sparnams. Dabar galima pamatyti tik pavienius gandrus, retkarčiais – didesnius pulkus, pro Lietuvą į žiemavietes skrendančius iš šiaurėje ir rytuose esančių perėjimo vietų.

Gandrų palydėtuvėmis Lietuvoje tradiciškai laikoma rugpjūčio 24-oji, šventojo Baltramiejaus diena. Po šios datos jau retai galima išvysti gandrą. Neišskridę gandrai iš karto krinta į akis, žmonės pradeda rūpintis jų likimu. Pasak gamtininkų, pernelyg jaudintis dėl sveikų skraidančių paukščių kol kas tikrai nereikia. Gandrai dar turi laiko išskristi, be to, gamtoje jie randa pakankamai lesalo.