Rugpjūčio mėnuo – intensyvus laikotarpis, kai ne tik pradedame nuimti derlių, bet kartu ruošiamės ir ateinantiems metams. Laiku atlikę namų darbus, tikėtina, ateityje raškysime didesnius vaisius ir padėsime augalams gausiau derėti.

Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas profesorius Viktoras Pranckietis pataria rugpjūčio mėnesį apgenėti vaismedžių vainikus, dar ant medžių išrūšiuoti vaisius, apsisaugoti nuo graužikų, ieškančių kelio arčiau namų ir sodų, pasirūpinti nuskintų vaisių ir daržovių laikymu. Be abejo, visa tai reikėtų atlikti saugiai ir laiku.

Penki profesoriaus patarimai sodininkams:

1.  Apgenėkite vaismedžius. Rugpjūtį dar galima praretinti medžių vainiką, kad jame nesikauptų drėgmė, augalas būtų atsparesnis grybelinėms ligoms, taip pat atverti nokstančius vaisius saulei, kad jie geriau bręstų. Be to, laikas apgenėti vyšnias ir trešnes, kurios jau krauna žiedinius pumpurus kitiems metams, nes genint medžius pavasarį iškirptume dalį žiedinių pumpurų. Galima apkarpyti obelų ir kriaušių ūglius, tačiau esminį šių vaismedžių genėjimą reikėtų palikti pavasariui.

Be to, genėti augalus svarbu ir dėl saugumo. Reikėtų šalinti pavojingai pasvirusius medžius, išdžiūvusias šakas, kad jie neužvirstų ant elektros linijų atramų, nenutrauktų laidų, nesužalotų praeivių, jūsų ar kaimynų turto. Medžių šakos prie elektros laidų neturėtų priartėti arčiau kaip 1-4 metrus. Tai – medžių ir želdinių šeimininkų rūpestis. Jei pastebėjote, kad medžiai pavojingai pasvirę ir gali užgriūti ant elektros linijų, būtinai informuokite bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) trumpuoju telefonu 1802, nes galite likti be elektros.

2.  Išrūšiuokite vaisius. Rugpjūtį reikėtų įvertinti vaisių kokybę ant medžių. Kur galima pasiekti, reikėtų nuskinti prastesnius, sukirmijusius vaisius ir palikti tik geresnius. Tai ypač aktualu šiemet, kai darganoti orai pakenkė derliui ir ant medžių yra nemažai pūvančių vaisių, nes šiluma ir drėgmė yra palanki terpė puviniui plisti. Nuskynus supuvusius vaisius bus mažesnė tikimybė, kad ligos persimes į kitus.

3.  Kokį derlių kasti, o kokį dar brandinti? Ten, kur bulvės jau nudžiūvusios, jas nieko nelaukiant reikėtų nukasti. Nerekomenduojama laikyti bulvių drėgnoje žemėje, kad nesupūtų. Laikas jau nurauti ir išdžiovinti svogūnus. Rugpjūčio pabaiga – ir riešutų skynimo metas. Visų vaismedžių derlių reikia nuimti sausomis dienomis, bet ne rytais, o kai rasa nudžiūsta.

Šiuo metu bręsta moliūgai, juos reikėtų atidžiai stebėti, ar nepuola miltligė. Vertėtų apkarpyti išsikerojusių moliūgų ūglius, kad neužsimegztų per daug naujų vaisių, o kurie jau užmegzti – užaugtų didesni. Remontantinės avietės turėtų derėti dar ilgai, tačiau reikėtų pašalinti naujus silpnesnius ūglius, kad avietynas netankėtų.

4.  Grįžta graužikai. Jau rugpjūčio pabaigoje reikėtų pradėti rūpintis, kaip apsisaugoti nuo graužikų. Šiuo metu iš laukų atkeliauja pelės ir įsikuria arčiau namų. Saugant medžių šaknis nuo graužikų reikėtų nuimti mulčių, o graužikams „patiekti“ masalo, kad neprisiveistų žiemai. Taip pat svarbu neapleisti žemės. Ten, kur derlius nuimtas, reikėtų prižiūrėti, kad nepriaugtų piktžolių, ir tokios vietos netaptų graužikų prieglobsčiu. 

5.  Elkitės saugiai. Bet kokie žemės darbai turėtų prasidėti nuo svarbiausio žingsnio – įsitikinimo, kad juos galima vykdyti, sklype nėra požeminių komunikacijų, elektros ar dujų linijų apsaugos zonų.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena, kad dujotiekių apsaugos zonose be bendrovės žinios draudžiama sodinti medžius ir krūmus, kasti žemę giliau nei 30 cm. Norint gauti leidimą kasimo darbams reikia užpildyti prašymą www.eso.lt/saugienergija interneto svetainėje.

Taip pat prieš kasant žemę reikėtų išsiaiškinti, kur yra nutiesti požeminiai elektros kabeliai. Jei savavališkai kasinėdami nutrauksite elektros kabelį, turėsite kompensuoti ESO ir kitų elektros vartotojų patirtus nuostolius, jau nekalbant apie tai, kad gali kilti pavojus jūsų sveikatai ar net gyvybei. Pasitikrinti, kur ir kokiu atstumu nuo jums aktualios vietos nutiesti tinklai galima tinklalapyje www.regia.lt.