Rugsėjo 12-osios vakarą pilietiški gyventojai rinkosi į Gargždų apygardos kandidatų į Seimą debatus, kuriuos moderavo žurnalistas Ridas Jasiulionis. Nors Gargždų kultūros centro fojė laisvų kėdžių neliko, visų kandidatų pasisakymų gyventojai išgirsti negalėjo. Į debatus neatvyko Petras Gražulis ir Eugenijus Gentvilas. Tiesa, pastarasis ketino dalyvauti virtualiai – per programą „Skype“, tačiau dėl techninių kliūčių šios komunikacijos idėjos įgyvendinti nepavyko.

Dalyvavo penki kandidatai

Debatuose dalyvavo Žydrūnas Banevičius (Lietuvos centro partija), Benediktas Juodka (Lietuvos socialdemokratų partija), Loreta Kaltauskienė (Darbo partija), Bronius Markauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir Rasa Petrauskienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai).

Pirmiausia buvo skirta po dvi minutes kandidatų prisistatymui.

„Esu kilęs iš Šilalės miestelio. Kodėl nusprendžiau kandidatuoti Gargžduose? Gargždai ir Šilalės miestelis niekuo nesiskiria“, – prisistatymo kalboje sakė Ž.Banevičius, tuoj pat sulaukęs publikos nepritarimo. Kandidatas prisipažino prieš pusmetį išstojęs iš partijos „Tvarka ir teisingumas“.

Socialdemokratų atstovas Benediktas Juodka save pristatė kaip mokslo žmogų: „Ganėtinai ilgai mokiausi, tapau profesoriumi, akademiku. Pradėjau Vilniaus universitete nuo asistento, perėjau visus etapus, buvau rektorius“.

L.Kaltauskienė prisistatydama akcentavo, kad ji supras tiek jaunimo, tiek vyresnių žmonių problemas. Kaip teigė kandidatė, ji jau 12 metų dirba Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tad kasdien ją supa beveik 700 jaunų žmonių. L.Kaltauskienė taip pat atviravo, kad kartu su šeima gyvena ir 96-erių senelis, kuriuo tenka rūpintis, tad jai žinomos ir pensininkų bėdos.

Po jos apie save pasakojo B.Markauskas: „Esu gimęs ir augęs Klaipėdos rajone, čia ūkininkauju. Buvau išrinktas Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininku, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininku, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininku, dabar esu Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas“.

„Valstiečių“ kandidatas pripažino, kad papildoma motyvacija dalyvauti šiuose rinkimuose – partijos sprendimas jį siūlyti į Žemės ūkio ministro postą.

Konservatorė R.Petrauskienė pasakojo, kad su gyventojais įsteigė bendruomenę „Smilgynai ir kaimynai“, kurios pirmininkė ji yra jau šeštus metus.

„Visa šeima, giminė ir aš esame konservatyvių pažiūrų, tikri dešinieji“, – nurodė 10 metų šiai partijai priklausanti kandidatė.

Pažadų netrūko

Kandidatai atsakinėjo į klausimus, kaip sumažinti emigraciją, padidinti pensijas, ką mano apie imigraciją, darbo jėgos trūkumą, tos paties lyties asmenų partnerystę.

Atsakymai į klausimą apie emigraciją, pensijų mažinimą buvo panašūs, daugelis užsiminė apie korupcijos pažabojimą, skaidresnius viešuosius pirkimus, smulkaus verslo skatinimą, regionų stiprinimą, Seimo narių skaičiaus mažinimą.

Konkrečiu klausimu – iki kiek sumažintų Seimo narių skaičių – vieningi buvo B.Juodka, Ž.Banevičius, B.Markauskas – nurodę 101. L.Kaltauskienė teigė, kad reikėtų sumažinti iki 111, R.Petrauskienė – kad partijos programoje toks pasiūlymas nėra numatytas.

Kategoriškai prieš tos paties lyties asmenų partnerystę buvo L.Kaltauskienė ir B.Markauskas. R.Petrauskienė ir B.Juodka buvo tolerantiškesni ir pasisakė už partnerystę, tačiau prieš galimybę tos paties lyties asmenims įsivaikinti vaikus. Ž.Banevičius, jei reikėtų balsuoti šiuo klausimu, susilaikytų.

Konstituciją derėtų pastudijuoti

Debatų metu patikrintos ir kandidatų į Seimą Konstitucijos žinios: kiekvienam buvo pateikta po vieną klausimą. Teisingai atsakyti sugebėjo  tik B.Markauskas, nurodęs, kad referendumui surengti reikia 300 tūkst. piliečių parašų.

B.Juodka suklydo pasakęs, kad pirmoji nuolatinė LR Konstitucija buvo patvirtinta 1928 m. (iš tikrųjų  patvirtinta 1922 m. – aut.pastaba), Ž.Banevičius nežinojo, kad valdžios galias riboja Konstitucija, L.Kaltauskienė – kad nepaprastąją padėtį šalyje įveda Seimas, o R.Petrauskienė – kad rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą gali teismas.

Šie debatai, kaip ir rengiami kitose šalies apygardose, – pilietinės  iniciatyvos „Balsuok atsakingai“ dalis. Prie jų organizavimo prisijungė ne tik žinomi šalies žurnalistai, bet ir jaunimo organizacijos: „Žinau, ką renku“, „Man ne dzin“, Lietuvos skautai, Lietuvos moksleivių sąjunga bei organizacija „Baltosios pirštinės“.

Vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:

 Debatų akimirkos – Simos Ulvikienės nuotraukose: