Rubrikoje „Dalinuosi“ mintimis apie programinę grožinę literatūrą dalinasi „Vaivorykštės“ gimnazistės Erika Greivytė ir Deimantė Kojelytė.

Pati geriausia knyga, kurią esu skaičiusi

Apgalvojusi savo skaitymo patirtį šiandien sakau, kad geriausia mano skaityta knyga yra Anne – Sophie Brasme „Aš kvėpuoju“. Šią knygą autorė parašė būdama šešiolikos metų ir romanas tapo ryškiausiu prancūzų literatūros debiutu. Knyga yra apie psichologinį prieraišumą. Šarlena, pagrindinė kūrinio veikėja, yra vieniša, neturinti draugų mergina. Vieną dieną ji sutinka Sarą. Jos pradeda bendrauti ir tampa geriausiomis draugėmis, tačiau Sara mėgsta įsakinėti. Šarlena daro viską, kad įtiktų savo draugei, tačiau po kurio laiko ji nebeapsikentė Saros vadovavimo. Tada nutiko tai, kas jau nebepataisoma...

Skaitydami šią knygą pagalvosite, kokia kartais gali būti tragiška draugystės pabaiga. Atrodo, neįtikėtina, kaip stipriai galima būti priklausomam nuo kito žmogaus ir kaip gyvenimas gali pasiskeiti vos per akimirką.

Siūlyčiau paskaityti Anne – Sophie Brasme knygą „Aš kvėpuoju“ visiems, kurie mėgsta psichologinę literatūrą, įtemptą siužetą ir įvairias draugysčių istorijas.

Erika Greivytė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos If kl. mokinė

Rekomenduoju K. Sajos knygą „Liepsnojanti“

Ar teko kada į rankas paimti knygą, kurią perskaitytum vienu prisėdimu? Aš tokią knygą skaičiau – tai Kazio Sajos „Liepsnojanti“, kuri tiesiog ištirpo mano rankose ir akyse. Kūrinys taip įtraukė, jog per dvi valandas, neatitraukdama akių, perskaičiau ją visą.

Knygos pagrindinė veikėja Radvilė – penkiolikmetė paauglė, gyvenanti su močiute, kol jos tėvai išvykę uždarbiauti į užsienį. Mergaitė lanko mokyklą, bando pritapti prie bendraamžių, mano jog yra negraži, jai sunkiai sekasi pamilti gyvenimą. Vieną dieną močiutė sulaukia žinios, jog jos anūkę Radvilę buvo kėsintasi sudeginti. Ši teksto vieta mane šokiravo. Nemaniau, jog knygos pavadinimas turi tiesioginę reikšmę.

Siužetas taip suintrigavo, kad nekantraudama norėjau išsiaiškinti, kaipgi viskas įvyko. Vėliau pasakojimas persikelia į ligoninę, kur Radvilę, panirusią į depresiją, kalbina prokurorai ir gelbėja, močiutės draugas kunigas Karuža. Pasikalbėjimuose ir išryškėja skaudi žmogaus vidinio ir išorinio grožio tema, ieškoma prasmės, paguodos, vilties.

K. Saja, pasakodamas apie paauglės gyvenimą, aprėpia daug jaunimui aktualių temų: tėvų emigraciją ieškant didesnio uždarbio, paauglystėje iškylančius gyvenimo prasmės klausimus, vienatvę, ilgesį, pagundas.

Labai džiaugiuosi, kad ši knyga pateko į mano rankas. Tai, ką išgyvenau skaitydama ,,Liepsnojanti“, sunku perteikti vien žodžiais. Tikiuosi, kad pasiėmę K.Sajos ,,Liepsnojanti“ nenusivilsite.

Deimantė Kojelytė, Gargždų ,,Vaivorykštės“ If kl. gimnazistė  

Norite pasidalinti įžvalgomis apie savo perskaitytą knygą? Atsiliepimus siųskite el.paštu ir jie bus publikuojami rubrikoje „Dalinuosi“.