Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma, tačiau vėjaraupiai gali sukelti itin rimtų komplikacijų, ypač jei serga paaugliai ar suaugusieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – Vilniaus departamentas) specialistai primena, kad vėjaraupiai – skiepais valdoma liga, kuria nėra būtina sirgti.
Ne visi perserga lengvai
Slaptasis ligos periodas (laikotarpis iki kol pasireiškia pirmieji ligos požymiai) trunka 11-21 dieną (dažniausiai – 14-17 dienų). Ligonis gali užkrėsti kitus asmenis 5 dienas iki bėrimo ir 5 dienas po paskutinio bėrimo elemento išnykimo. Vos tik atsiradus pirmiesiems bėrimo elementams susirgę ligoniai izoliuojami ir gydomi 10 dienų.
Susirgus vėjaraupiais dažniausiai visiškai pasveikstama, tačiau kartais (apie 5 proc. ligonių) galimos įvairios komplikacijos: plaučių uždegimas, akių uždegimas, neretai pasitaiko ir sunkesnių komplikacijų – centrinės nervų sistemos pažeidimų bei įvairių smegenų dalių uždegimų. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais yra daug kartų didesnė nei vaikams.
Vėjaraupiams būdingas sezoniškumas, daugiausiai susirgimo atvejų užregistruojama šaltuoju metų laikotarpiu, dažniausiai rudenį ir pavasarį. Dažniausiai serga vyresni nei 9 mėnesių amžiaus (ypač lankantys ugdymo įstaigas ar sergantys lėtinėmis ligomis, imuniteto deficitu). Persirgus, įgyjamas patvarus imunitetas, tačiau virusas išlieka nugaros smegenų mazguose ir ši liga vėliau gali kartotis kaip juosiančioji pūslelinė.
Skiepai mokami
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2015 metais Lietuvoje užregistruota daugiau nei 15 tūkst. vėjaraupių atvejų. Vilniaus departamento duomenimis, 2015 m. Vilniaus mieste buvo užregistruoti 2 586 vėjaraupių atvejai, 2015 m., lyginant su 2014 m., sergamumas sumažėjo vėjaraupiais 35 proc. Vilniaus mieste šių metų pirmąjį pusmetį užregistruoti 2 030 vėjaraupių atvejų.
Pagrindinė vėjaraupių profilaktikos priemonė yra skiepai. Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių sričių pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (toliau – ELPKC) rekomenduoja paskiepyti 95 proc. visuomenės narių, kad susidarytų kolektyvinis imunitetas ir būtų apsaugoti žmonės, kurie negali būti skiepijami.
Skiepas nuo vėjaraupių nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos rekomenduojamą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, jis yra mokamas.
Rekomenduojama skiepyti: visus anksčiau nesirgusius vyresnius nei 12 mėn. amžiaus vaikus (ypač lankančius darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema). Vakcina nuo vėjaraupių gali būti skiepijami 9 - 12 mėn. kūdikiai ir vyresni vaikai bei suaugusieji, tad norintieji pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vėjaraupių vakcina, įskiepyta imliems artimai kontaktavusiems su ligoniu asmenims iki 3-5 d., gali apsaugoti nuo susirgimo arba palengvinti ligos eigą. Vėjaraupių skiepais negalima skiepyti nėščiųjų. Taip pat 3 mėn. po skiepų nuo vėjaraupių derėtų saugotis pastojimo. Nereikėtų skiepyti ir asmenų, kuriems neseniai buvo perpilta kraujo ar buvo skiriami imunoglobulinai.
Vaikai su užkrečiamųjų ligų požymiais į ugdymo įstaigas nepriimami
Siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo vėjaraupiais vaikų ugdymo įstaigoje ar šeimoje, Vilniaus departamento specialistai rekomenduoja:
1. Nustačius vėjaraupių atvejį vaikų ugdymo įstaigoje ar šeimoje, nedelsiant izoliuoti ligonį, siūlyti jam kreiptis į gydytoją, 21 dieną stebėti sąlytį turėjusių vaikų sveikatos būklę. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius (smulkus kūno bėrimas, karščiavimas), nedelsiant izoliuoti sergantįjį ir kreiptis medicininės pagalbos į savo šeimos gydytoją;
2. Reguliariai vėdinti patalpas bei drėgnu būdu valyti patalpų paviršius tiek vaikų ugdymo įstaigose, tiek ir namuose;
3. Rankas plauti kruopščiai ir kuo dažniau – prieš valgį, palietus aplinkos daiktus. Atkreipiame dėmesį, kad plauti rankas reiktų muilu ir vandeniu.
Primename, kad lopšelių-darželių darbuotojai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" nuostatų ir nepriimti sergančių ar (ir) turinčių užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja ir yra išskyrų iš nosies, kosti, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi užkrečiamosioms ligoms būdingų bėrimo elementų ir kt.); vaikui sunegalavus įstaigoje, jis turi būti izoliuojamas iki atvykstant tėvams; po ligos vaikas gali būti priimamas į įstaigą tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą (F 094/a). Siekiant užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui vaikų kolektyve, ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai neturi teisės priimti vaiko į kolektyvą be gydytojo pažymos, kurioje pažymėta, kad vaikas sveikas.
