Rubrikoje „Dalinuosi" įžvalgomis apie Stephen Chbosky romaną „Atskalūno laiškai" su portalo mano-gargzdai.lt skaitytojais dalinasi Gargždų „Vaivorykštės" Ib klasės gimnazistė Gabrielė Erminaitė.
Tai jaudinanti istorija apie vienus paauglio gyvenimo metus, apie tai, kaip sunku augti ir suaugti net, regis, draugiškoje šeimoje ir turint gerų draugų. Romano veikėjas, šešiolikmetis Čarlis, bando suvokti, kaip galima vienu metu būti ir laimingam, ir liūdnam. Bėda, kad jis nori ir gyventi savo gyvenimą, ir nuo jo pabėgti.
Šis romanas – tai Čarlio laiškai (siunčiami ne elektroniniu, o tikru paštu!) visai nepažįstamam žmogui, atviresni ir už dienoraštį, leidžiantys pažvelgti į nematomąją paauglystės pusę.
Šią knygą perskaičiusi supratau, kad gyvenimo prasmė nėra turėti didelį namą ar mašiną, būti populiariam ar garsiam, prasmė – tai puoselėti šiltus santykius šeimoje, turėti ištikimus ir nuoširdžius draugus. To visiškai užtenka.
Labiausiai man patikusi citata: „Aš sutinku už tave mirti, bet niekada nesutikčiau už tave gyventi." Lengviausias pasirinkimas gyvenime – mirti, kur kas sunkiau pasižadėti gyventi už kitą žmogų. Tai per didelė atsakomybė mirtingajam.
Knygos tema – paauglio gyvenimas.
Pagrindinė mintis – gyventi ne kitų, o savo gyvenimą.
Norite pasidalinti įžvalgomis apie savo perskaitytą knygą? Atsiliepimus siųskite el.paštu ir jie bus publikuojami rubrikoje „Dalinuosi".
