Nuo lapkričio 6 dienos Klaipėdos rajone, Upitėnų kaime, UAB „Judrės medis“ atviroje teritorijoje rusena biokuro rietuvės. Praėjusį sekmadienį į įvykio vietą, atvykus ugniagesiams, lauke degė medžio drožlės 100 kv. m plote, kurios buvo sukrautos į 20x10x10 m krūvą, kuri prilygsta trijų aukštų pastatui. Šį gaisrą gesina ne tik ugniagesiai gelbėtojai, savanoriai, bet ir įmonės darbuotojai. Pirmadienį jis buvo lokalizuotas, tačiau baigiamieji gesinimo darbai dėl blogų oro sąlygų vyksta toliau.

Spalio mėnesį Radviliškyje, UAB „Gairelita“ teritorijoje, užsidegė medžio atliekos. Atraižų ir pjuvenų krūva buvo sulig 5 aukštų pastatu. Kilusį gaisrą ugniagesiai gesino pusantros savaitės. Dėl užterštos aplinkos Radviliškyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Pusantros savaitės trukęs gaisras pareikalavo ne tik didelių jį gesinusių ugniagesių pastangų, bet ir materialinių sąnaudų.

Kiekvienais metais vidutiniškai kyla 10 tokių gaisrų. Šie gaisrai padaro didžiulių nuostolių ne tik verslininkams, gyventojams, bet ir gamtai. Plėtojant biokuro katilines, vis dažniau sandėliuojamos jos atsargos, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomenduoja, kaip elgtis, kad nekiltų gaisrai biokuro žaliavų sandėliuose.

Organinės kilmės medžiagos (šienas, pjuvenos, medžio drožlės), kurių drėgmė 7–8 procentai, lengvai užsidega ir dega atvira liepsna. Jos gali savaime įkaisti iki 60–70°C dėl mikroorganizmų dauginimosi arba pačios augalinės medžiagos pasikeitimo reakcijos. Pakilus temperatūrai, atsiranda palankios sąlygos šilumą mėgstantiems mikroorganizmams, kurie, sparčiai dauginasi ir pradėjus veikti sudėtingoms cheminėms ir fizinėms reakcijoms, temperatūra šokteli net iki 90–100°C. Tokia temperatūra išlieka tam tikrą laiką, paskui vyksta du kiti reakcijos etapai: reakcija nutrūksta, nes išnyksta kai kurios reikalingos sąlygos, arba reakcijos metu papildomai išsiskiria tiek šilumos, kad distiliavimo metu yra pašalinamas vanduo. Temperatūrai pakilus iki 250–333°C, pasiekiama savaiminio užsiliepsnojimo riba ir minėtos medžiagos pradeda smilkti. Atsiradus pakankamam oro kiekiui, jos užsidega. Pjuvenų krūvoje vykstančio degimo ilgą laiką galima ir nepastebėti, jei sudegusių pjuvenų sluoksnis yra storesnis nei 4 cm ir pati krūva nėra judinama.

Siekiant išvengti gaisro, rekomenduojama kasdien matuoti kaitimo temperatūrą ne mažiau kaip keturiose vietose. Pastebėjus kaitimą, būtina nedelsiant krūvas perkrauti ar pašalinti iš pastato. Atkreipiame dėmesį, kad gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai pjuvenų ir medienos drožlių krūvoms, t. y. jos turi būti sandėliuojamos kietojo kuro aikštelėse krūvomis ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių, o krūvų aukštis neturi viršyti 8 m, pagrindo plotis – 12 m, o praeigos tarp jų – ne siauresnės kaip 4 m.