Ar daug turite mokinių, kurie nebendrautų socialiniuose tinkluose, nežiūrėtų televizijos, nežaistų žaidimų ir nesiklausytų radijo? Atrodytų, o kodėl gi apie tai turėtų mąstyti mokytojai: juk darbui klasėse tai įtakos tarsi neturi? Tačiau pažvelkime atidžiau: jei mokinys mokės kritiškai vertinti žurnalisto straipsnio patikimumą, analizuoti, lyginti kelis skirtingus informacijos šaltinius, tikrinti faktus, jis geriau atsirinks ir patikimus informacijos šaltinius referatui. O jei klasės draugas jį įskaudino socialiniuose tinkluose, tai tikrai turės įtakos ir jų bendradarbiavimui pamokoje.

Atsakingas naudojimasis medijomis yra ypač aktualus kalbant apie pilietiškumo, etikos nuostatų ugdymą, netgi vaikų saugumą. Mokytojams svarbu žinoti, ar mokinių lankomos svetainės, naudojamos išmaniųjų telefonų programėlės yra saugios, ar mokiniai nepatiria ir neprisideda prie patyčių ar nepatikimos informacijos platinimo, gerbia autorių teises, suvokia atsakomybę už savo sukurtą turinį.

Ne paslaptis, kad viena didžiausių šiuolaikinių grėsmių yra iškreiptos, nepatikimo turinio žinutės, o svarbiausia – propagandinės informacijos gausa. Propaganda pažeidžia mūsų saugumą ir laisvę, dėl to yra be galo svarbu gebėti kritiškai vertinti ir interpretuoti įvairiais kanalais mus pasiekiančios informacijos turinį.

„Iš esmės medijų raštingumo ugdymas turėtų prasidėti tada, kai vaikas ima susidurti su medijomis. Net patys mažiausi vaikai labai mėgsta žaisti žaidimus, žiūrėti filmus, nors dar galbūt nemoka skaityti. Suaugusiųjų valioje leisti vaikams naudotis ir džiaugtis spalvinga pramoga, bet kartu jų pareiga yra ir saugoti nuo žalingo turinio. Kol vaikai labai maži, už juos sprendimus priima suaugusieji, tačiau vaikams augant yra svarbu tapti patarėjais ir tarpininkais, kurie padeda išmokti pačiam orientuotis medijų sraute. Žinoma, visada pagrindiniai ugdytojai yra tėvai, tačiau mokykla prisideda, stiprindama šeimoje padėtus pamatus“, – sako Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis.

Psichologė Irena Ramoškaitė teigia, kad „tėvams taip pat reikia patarimų ir paramos, nes visuomenėje šiuolaikinių medijų supratimas yra nevienareikšmis. Dalis tėvų nerimauja dėl vaikus žalojančios, jų amžiui netinkančios informacijos, bet patys nežino, kaip apsaugoti savo vaikus. Vieni stengiasi patys daugiau suprasti, o kiti pasirenka „lengvesnį kelią“ – drausti naudotis internetu. Taigi mokytojai gali tapti patarėjais ir tėvams, kaip mokyti vaikus saugiai naudotis medijomis.“

Siekdamas šio tikslo, Ugdymo plėtotės centras kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina projektą „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas (II etapas)“, skirtą padėti mokyklų bendruomenėms ugdyti mokinių kritinį požiūrį medijų turinį. Jau įvyko šeši seminarai ir dar vyks Šalčininkuose, Alytuje, Kėdainiuose ir Visagine. Iš viso iki metų pabaigos įvyks 10 seminarų skirtinguose Lietuvos regionuose, skirtų mokytojams ir mokyklų bibliotekininkams, kuriuose šie ugdytojai rengsis padėti mokiniams susiorientuoti medijų ir informacijos sraute.