Kurti naujas tradicijas vertinga tik pažinus senąsias. Lietuvių etnografija paremta ne tik liaudies meno, šokio ar muzikos išskirtinumu, bet ir bendravimo, tarpusavio santykių tradicijomis. Siekdama puoselėti šias vertybes, Girininkų kaimo bendruomenė, visą lapkričio mėnesį skyrė projektui „Etnokultūros lobynas“.

Įgyvendinant Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2015-2017 m. programos remiamą projektą  Girininkų kaime buvo organizuojami edukaciniai užsiėmimai – muilo gamybos ir šiaudinių žaisliukų vėrimo mokymai. Kaimo moterys ir vaikai, prisigaminę žolelėmis ir švara kvepiančio muilo, kitą vakarą rinkosi verti šiaudinukų, kuriais puošė bendruomenės namus.

Paskutinį lapkričio penktadienį, pažymėdami žmonių bendrystės svarbą lietuvių etnografijoje ir šiandieninėje kultūroje, Girininkų kaimo gyventojai ir svečiai rinkosi į baigiamąjį projekto „Etnokultūros lobynas“ šventę, kurios metu buvo paminėtas ir Girininkų kaimo bendruomenės gyvavimo dešimtmetis. Pirmuosius nedrąsius žingsnius bendruomenės įkūrimo link prisiminė viena iš iniciatorių, anuomet įdėjusi daug jėgų ir idėjų, buvusi bendruomenės pirmininkė J. A. Lukauskienė. Už nenuilstamą darbą bendruomenės valdyboje įteiktos padėkos buvusiems ir esantiems bendruomenės valdybos nariams.

Į šventę susirinko ne tik gausus būrys kaimo gyventojų, bendruomenės narių, bet ir svečių. Bendruomenę su gražiu projekto baigiamuoju renginiu ir dešimtmečiu sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Karbauskas, Vėžaičių seniūnijos seniūnas L. Laukaitis, socialinė darbuotoja S. Grikšienė, Brožių, Vėžaičių, Lapių bendruomenių atstovai. Šventišką nuotaiką kūrė Girininkų instrumentinė grupė ir kanklininkų ansamblis „Girelė“ (vad. R. Pozingienė), jaunimo kvintetas „Dejavu“ (vad. K. Žilevičiūtė), o tikrą žemaitišką atmosferą sukūrė Vėžaičių pagrindinės mokyklos Girininkų pradinio skyriaus mokiniai. Vakarą etnokultūros tradicijomis apipynė „Martvežių“ kapelos vadovas J. Kavaliauskas su kolege Jolanta, kurie pamokino ne tik tradicinių liaudiškų šokių ir žaidimų, bet ir iš žąsies plunksnos birbynę pasidirbinti bei ragą pūsti. Šventės metu pristatytos etninės kultūros vertybės, lietuvių liaudies dainos, žaidimai, tarmiški pasakojimai, smulkioji tautosaka, tradiciniai valgiai, surengta paroda „Senieji amatai-jaunoms rankoms“.

Gražiai persipynusios lietuvių etnografijos ir Girininkų bendruomenės tradicijos, tik dar kartą įrodė, kad lietuviškos tradicijos gyvena kaimo dvasioje, žmonių tarpusavio santykiuose, kuriuose slypi tikri lobynai. O juos atrasti nesunku – geru žodžiu, kilnia širdimi, pažinimo džiaugsmu ir nuoširdžiu bendravimu.

Renginio akimirkos – organizatorių nuotraukose: