Lapkričio 14-20 dienomis Europoje vyko dvidešimtoji Šiaurės šalių bibliotekų savaitė.

Kasmet daugiau kaip 2 tūkstančiuose mokyklų ir bibliotekų sutartą dieną tą pačią valandą vyksta Šiaurės šalių knygų skaitymai. „Šiais laikais mus be atvangos blaško telefono skambučiai, internetas, televizija. Literatūra ir skaitymas duoda mums progos atsikvėpti ir pasinerti į knygų pasaulį. Jausmas, kurį mes visi patiriame, žinodami, kad skirtingose šalyse tuo pačiu metu klausomės to paties teksto, yra nuostabus mūsų bendrystės liudijimas“ – sako Ana Malmstrem ( Anne Malmström), Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projekto vadovė.

Tokia yra du dešimtmečius gyvuojanti Šiaurės šalių bibliotekų savaitės idėja. Jau devynioliktą kartą šioje skaitymo šventėje dalyvauja ir Lietuvos bibliotekos, mokyklos, vaikų darželiai. Šiemet skaitymus rengė daugiau kaip 500 Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigų.

Lapkričio 14 dieną, pirmadienį, „Minijos‘‘ progimnazijos 5 klasių knygos mylėtojai susėdo klausytis istorijos, skaitomos tuo pačiu metu visose Šiaurės šalyse, Baltijos šalyse ir kitur Europoje. Taip prasidėjo savaitę trukęs integruotų etikos ir lietuvių kalbos pamokų ciklas. Vaikai susirinko aktų salėje, kur mokyklinį suolą pakeitė minkšti sėdmaišiai, lietingą lapkričio popietę šildė plevenančios žvakių liepsnelės. Šiemet skaitymams buvo pasiūlyta norvegų rašytojo StianoHolės (Stian Hole) apysaka vaikams „Garmano vasara“, kurioje pasakojama apie berniuką Garmaną, bijojusį eiti mokyklą. Mokyklos bibliotekininkės E. Piaulokienė ir V. Jokubaitienė pristatė žymiausius Šiaurės šalių vaikų rašytojus ir jų kūrinius, po to geriausi klasių skaitovai balsu perskaitė apysakos ištrauką. Etikos mokytojos L.Zubauskienės padedami vaikai ilgai diskutavo, kas yra baimė, kaip ją nugalėti, kas atsitiktų, jei baimės jausmo žmogus visai neturėtų. Vėliau mokiniai ant popierinių figūrėlių surašė savo baimes ir suklijavo jas į spalvingą mozaiką. Grįžusių į klases penktokų laukė lietuvių kalbos mokytojų parengtos kūrybinės užduotys. Buvo galima parašyti Garmano istorijos tęsinį arba rašinėlį „Kaip aš nugalėjau savo baimę‘‘.

Štai kelios penktokų mintys:

„Aš labai bijojau tamsos. Man baisi ne pati tamsa, o tai, kas iš jos gali išnirti. Bet vieną kartą tėtis negalėjo manęs pasiimti iš treniruotės. Aš sukaupiau visą savo drąsą ir grįžau namo vienas. Niekas iš tamsos neišniro. Taip aš nugalėjau tamsos baimę.“ ( Domas , 5b kl.)

„Visi turi kažkokių baimių. Vieni bijo vorų, kiti tamsos, treti aukščio, o aš turėjau scenos baimę. Vos tik užsidegdavo prožektoriai, pamiršdavau šokio žingsnelius, pradėdavau drebėti kaip epušės lapas. Šią baimę man padėjo įveikti mano šokių partnerės Kotrynos šypsena ir padrąsinantis rankos paspaudimas“.( Justas, 5b kl.)

„Baimė lydi mus nuo gimimo iki pat mirties. Tai neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, bet bijoti nėra gėdinga. Nėra žmonių, kurie nieko nebijotų. Net ir patys drąsiausi turi įvairių baimių“.(Kamilė, 5b kl.)

„Kai suėjo septyneri, reikėjo eiti į mokyklą. Aš labai bijojau. Mane kamavo klausimai: ar susirasiu draugų, ar seksis mokytis. Bet kai Rugsėjo pirmąją įžengiau į klasę, mane pasitiko šilta mokytojos šypsena, kuri nuginė visas mano baimes.“ ( Skaistė, 5b kl.)

Tokios netradicinės pamokos labai patinka mokiniams. Jos skatina laisvai reikšti savo mintis, moko taktiškai diskutuoti, o svarbiausia – žadina norą skaityti.

„Minijos‘‘ progimnazijos nuotraukos: