Plastikiniais langais ir durimis Klaipėdoje prekiaujanti bendrovė, įtariama, per kelerius metus pardavė produkcijos už 4 mln. eurų, tačiau nuslėpė per 1 mln. eurų mokesčių.

Lenkišką produkciją – langus ir duris – įmonė pardavinėjo be apskaitos dokumentų. Skaičiuojama, kad fiktyvių bendrovių vardu buvo įvežta tiek plastikinių langų, kurių pakaktų įrengti veik 570 individualių namų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame lenkiškais plastikiniais langais, durimis ir kitais gaminiais prekiaujanti bendrovė įtariama šešėline veikla. Pirminiais skaičiavimais, per kelerius metus produkcijos parduota už 4 mln. eurų, o nuslėptų mokesčių suma sudaro daugiau kaip 1 mln. eurų.

Tyrimo metu nustatyta, kad plastikiniais langais, durimis ir kitais gaminiais prekiaujančios bendrovės vadovas, veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, iš Lenkijoje veikiančios įmonės pirkdavo produkciją, tačiau prekes į Lietuvą įsiveždavo dviejų kitų Klaipėdos rajone registruotų bendrovių vardu. Lenkijoje pagaminti langai, durys buvo parduodami Lietuvoje be apskaitos dokumentų, nesumokant valstybei jokių mokesčių.

Tyrimas parodė, kad veiklos nevykdančių bendrovių vardu 2015–2016 metais iš Lenkijos įvežta prekių už maždaug 2,7 mln. eurų. Produkcijos be apskaitos dokumentų galėjo būti realizuota už daugiau nei 4 mln. eurų, nesumokant valstybės biudžetui daugiau kaip 1 mln. eurų mokesčių (nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (PVM) viršija 840 tūkst. eurų).

Nelygu sezonas, kiekvieną mėnesį veiklos nevykdančių bendrovių vardu iš Lenkijos į Lietuvą keliavo nuo 5 iki 8 vilkikų su prekėmis. Vieno vilkiko gabenamų prekių vertė siekė maždaug 15–20 tūkst. eurų. Per tiriamąjį laikotarpį į Lietuvą buvo įvežta daugiau nei 150 vilkikų su prekėmis. Jos buvo realizuojamos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, be apskaitos dokumentų.

Dauguma prekių buvo realizuojama per asmenis, kurie, vykdydami individualią veiklą, užsiimdavo langų, durų montavimu ir tuo pačiu klientams perparduodavo gaminius.

Galbūt nesąžiningai veikusios bendrovės veiklos apimtys skaičiuojamos. Yra duomenų, kad dauguma šios produkcijos keliavo individualių namų įrengimui. Pavyzdžiui, į vieną individualų gyvenamąjį namą naujus langus paprastai siūloma sudėti už maždaug 5–7 tūkst. eurų, taigi lyginant realizuotos produkcijos kiekį ir kainą, galima būtų tarti, kad buvo galima įrengti 571 individualų namą.

Įtariama, kad milijoninė Klaipėdoje veikiančios bendrovės apyvarta buvo slepiama, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiant suklastotas PVM deklaracijas, kuriose buvo sąmoningai nurodomi neteisingi duomenys. Veiklos nevykdančių bendrovių PVM deklaracijose buvo nurodyta, kad prekių tuo pačiu laikotarpiu iš Lenkijos tebuvo įvežta už 150 tūkst. eurų, į valstybės biudžetą sumokėti 6 tūkst. eurų mokesčių

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad veiklos nevykdančiose Klaipėdos rajone registruotose bendrovėse dirbo po 1 asmenį, t. y. formalų direktorių. Vienos bendrovės direktorius buvo benamis, ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu.

Tyrimo metu FNTT tyrėjai, padedami Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir Klaipėdos apskrities VMI specialistų, atliko 70 kratų, kurių metu paimta bendrovių juodoji buhalterija, kiti reikšmingi tyrimui duomenys.

Kratų metu bendrovės sandėlyje buvo rasti 266 įvairūs plastikiniai langai be apskaitos dokumentų. Langai jau buvo paruošti pardavimui. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, šiame tyrime laikinai apribotos nuosavybės teisės į 220 tūkst. eurų vertės turtą. Trys asmenys buvo sulaikyti, kuriems, pareiškus įtarimus dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, buvo paskirtos kardomosios priemonės. Atliekamą tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Finansinių nusikaltimų tarnyba įmonės pavadinimo neatskleidžia.