Vakar Seime prisiekė 17-oji, premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė. Pirmą kartą istorijoje Klaipėdos rajone išrinktas Seimo narys tapo ministru – Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) vadovaus Trušelių kaime gyvenantis „valstiečių“ atstovas, buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas, ūkininkas Bronius Markauskas. Apie tai, kokių pokyčių galima tikėtis žemės ūkio (ŽŪ) srityje, ir, kokia nauda Klaipėdos rajono gyventojams turėti „savo“ ministrą, kalbėjomės su naujuoju ŽŪM vadovu B. Markausku.

ŽŪ srityje laukia nemažai iššūkių. Kokie jie? Kokių tikslų turite?

Artėja derybos dėl naujo finansinio laikotarpio po 2020-ųjų metų. Dėl geopolitinių priežasčių: didelės imigracijos į Europą, būtinumo stiprinti sienų apsaugą, šioje srityje numatomos didesnės lėšos. Kalbama, kad nuo 5 iki 10 proc. gali mažėti bendrosios žemės ūkio politikos biudžetas.

Mes turime didelį iššūkį: bandyti suvienodinti tiesiogines išmokas ir struktūrinę paramą Lietuvos žemdirbiams su ES šalių žemdirbiais, ar bent jau sumažinti tą skirtumą. Bus sunkios derybos.

Nacionalinėje ŽŪ politikoje taip pat yra problemų. Kokius sprendimo būdus matote?

Ūkininkams rūpi du pagrindiniai dalykai: žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ir tiesioginės išmokos bei parama.

Klimato kaita turi didelę įtaką ir yra sunkiai prognozuojama. Šiemet buvo dideli grūdų derliaus praradimai dėl gausaus lietaus. Dar didesnę įtaką turi rinkų svyravimai. Pieno sektorius pastaruosius du su puse metų patiria rimtą krizę, tokios ilgos ir gilios krizės iki šiol nesame turėję. Pieno gamintojai taip pat patyrė didžiulių nuostolių. Gerai, kad iš ES ir nacionalinio biudžeto bent keletą kartų buvo išmokėtos kompensacijos ir pieno ūkis Lietuvoje, kad ir traukiasi, bet nesumažėjo kritiškai.

Lyginant situaciją, kokia buvo prieš 10–15 metų, ekspertai, kalbėdami apie rinkas, galėdavo prognozuoti metams ar dviem į priekį, buvo galima nujausti, kas laukia rinkose: ar pasiūlos, ar paklausos didėjimas. Pastaruoju metu rinka yra neprognozuojama ir ekspertai geriausiu atveju bent keletą mėnesių į priekį bando nuspėti.

Kaip mes vadiname – „amerikietiški kalneliai“: tai pakyla pieno ir grūdų kaina rinkose, tai krenta. Kuo toliau, tie kalneliai darosi vis statesni.

Keliame sau uždavinį – bandyti steigti rizikos valdymo fondą, į kurį mokėtų patys ūkininkai, perdirbėjai. Yra svarstoma galimybė naudoti ES ir nacionalines lėšas tokių fondų steigimui. Atsitikus bėdai, būtų galima kurį laiką dengti patiriamus nuostolius, kad ūkininkai lengviau išgyventų krizę. Tai yra mąstymai, bet po mėnesio ar dviejų pradėsime apie tai galvoti, žiūrėti teisinę bazę ir tokį fondą steigti.

Proteste Briuselyje. Asm. archyvo nuotr.

Ne kartą esate užsiminęs apie smulkių ir vidutinių ūkių rėmimą. Kaip tai vyks?

Lietuvos žemės ūkyje yra labai didelė diferenciacija. Yra labai stambūs ūkiai, aš pavadinčiau žemės ūkio kompanijos, kurios turi 10 ir daugiau tūkstančių hektarų, yra stambios ŽŪ bendrovės, turinčios po kelis tūkstančius hektarų, ir yra pakankamai daug, lyginant su kitomis ES šalimis ir net kaimynėmis, smulkių ūkių. Tikrai trūksta vidutinių šeimos ūkių.

Mano, kaip ŽŪ ministro, uždavinys – bandyti stiprinti tą vidutinį sluoksnį, kad smulkūs ūkiai gautų kaip įmanoma daugiau paramos, galėtų investuoti, plėstis.

Artimiausiu metu savivaldybių žemės ūkio skyriams bus duotas nurodymas inventorizuoti situaciją: pažiūrėti, kiek mes turime tokių smulkių ūkių, kurie galėtų plėstis. Kokio amžiaus yra ūkininkai, kokia yra techninė bazė, kiek turi gyvulių, gamybinių pastatų, kokios ateities vizijos. Svarbiausias dalykas – įvertinti, ar jie turi galimybę nuomotis ir įsigyti žemę. Galime prisiplanuoti labai daug, bet reikia žiūrėti į konkrečią situaciją, ar tai yra realu. Jeigu matysime, kad yra galimybė, reikės įvertinti mastą ir galvoti, kaip tiems ūkiams suteikti reikiamą paramą.

Dalyvavau ŽŪB metiniame renginyje, kuriame pasakiau, kad reikės pasispausti: stambiausieji turės susitaikyti, kad gaus mažesnę paramą. Per tiesiogines išmokas arba nuo 500 ha bus pradėtos mažinti, t. y. nuo 500–600 ha gaus 10 proc. mažesnes išmokas ir t.t. Arba nuo tam tikros gaunamos sumos (pavyzdžiui, nuo 150 tūkst. eurų).

Kalbant apie struktūrinę paramą – keisime administravimo taisykles ir bandysime sudaryti prioritetus smulkesniems ūkiams, ypatingai kooperuotiems ūkiams.

Sieksime, kad parama neatitektų „sofos“ ūkininkams arba žemės savininkams, kurie neturi nieko bendro su ŽŪ gamyba, bet deklaruoja pasėlius. Administravimo taisyklėmis bandysime tokių dalykų išvengti.

Kokie dar pokyčiai laukia Jūsų kuruojamoje srityje?

Lietuvoje yra neigiamų tendencijų, nes labai sparčiai plečiasi augalininkystės ūkiai.

Grūdų sektorius išsiplėtė 4 kartus, o gyvulininkystė, pieno sektorius per 25 metus netgi sumažėjo.

Augalininkystė labai alina dirvožemį, mokslininkai pradeda skelbti pavojaus signalus, kad, jeigu toliau situacija nesikeis, susidursime su labai rimtomis problemomis dėl dirvožemio.

Iš karto sėsime su komanda ir galvosime, kokie mechanizmai turėtų veikti, kad padėtų gyvulininkystei. Galbūt augalininkystės ūkiai turėtų užsiimti ir gyvulininkyste. Daugiašakis ūkis turi privalumų: vienais metais pieno, kitais metais grūdų ūkis duoda didesnę naudą, taip galime nelygumus išlyginti. Pieno ir mėsos sektoriuose kuriame žymiai didesnę pridėtinę vertę, gamindami ir eksportuodami produktus, ne žaliavą.

Buvau susitikęs su ambasadoriumi Japonijoje, ten atsiveria pakankamai didelė rinka Lietuvos pieno produktams, o po Naujų metų – ir mėsos produktams.

Iššūkių daug – ir į žuvininkystės sektorių reikia labai daug įdėti, kad jį sutvarkytume. Reikia pripažinti, kad palikimas yra labai nekoks.

Susitikime su Prezidente Dalia Grybauskaite. LR Prezidento kanceliarijos/ Roberto Dačkaus nuotr.

Kalbant apie institucines pertvarkas, ruošiamasi iškelti ŽŪM ir jai pavaldžias institucijas į Kauną. Kaip ir kada tai įvyks? Kokių institucijų taip pat lauks pasikeitimai?

Mano, kaip ministro, tai nėra svarbiausias uždavinys, bet kaip politinis apsisprendimas jis išlieka. Tam bus rengiamasi. Pats procesas užtruks apie 3 metus. Turėtų būti iškeliamos ir kitos pavaldžios  institucijos – Nacionalinė mokėjimo agentūra, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir kitos. Tai yra apie pusantro tūkstančio žmonių. Šiandien Kaunas neturi tokių patalpų, tačiau kalbėta su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Jo teigimu, yra pakankamai investuotojų, norinčių ir galinčių tokius projektus įgyvendinti. Pirmiausia bus nutarta dėl vietos ir greičiausiai investuotojai pradės tų pastatų statybą. Kalbant su premjeru S. Skverneliu, bus turbūt vienas iš pirmųjų Vyriausybės uždavinių sumažinti valstybės valdymo aparatą – nuo 20 iki 25 proc. Iki išsikėlimo į Kauną tas procesas bus įvykdytas.

ŽŪM turi labai daug funkcijų, kurios yra nebūdingos valstybei, tomis funkcijomis turėtų užsiimti verslas.

Pavyzdžiui, veislininkystės įmonės, valstybės žirgynas, gyvulių produktyvumo kontrolė. Jos turėtų būti privatizuojamos, tame procese turėtų dalyvauti veislininkystės, ūkininkų asociacijos.

Valstybė turi įsipareigojimų, prievolę išlaikyti genofondą, bet tikrai ne valstybinis reikalas turėti savo valstybinį žirgyną. Valstybinei įmonei tai tampa politine prieglauda tam tikriems žmonėms. Jeigu reikia išsaugoti, pavyzdžiui, trakėnų genofondą, valstybė turėtų skirti pinigus privačiam žirgynui ir jis puikiai tai padarys, tik valstybė turi kontroliuoti.

Valstybė taip pat turi kelias žuvininkystės įmones, užsiima žuvivaisa. Mano įsitikinimu, visame pasaulyje taip nėra. Žinoma, po truputį, apgalvojant, kad nesugriautume sistemos, bus atsisakoma to ir manau, kad tai turėtų pasiteisinti.

Klaipėdos rajono amatų centre. Asm. archyvo nuotr.

Buvote išrinktas Gargždų vienmandatėje apygardoje. Tikėtina, kad dėl įtemptos darbotvarkės būsite retas svečias Klaipėdos rajone. Kaip įgyvendinsite savo pažadą padėti spręsti Jūsų rinkėjų problemas?

Nemažai Klaipėdos rajono gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse ir yra ūkininkai. Šiuo atveju jie tikrai laimėjo, nes bus ir bendravimas, kontaktas, sprendimų galimybė.

Kalbant apie kitus gyventojus, reikia pripažinti, kad bus šiek tiek sudėtingiau. Bet ir miesto gyventojams rūpi žemės klausimai, ŽŪM pavaldi yra Nacionalinė žemės tarnyba.

Aišku, turiu patarėjų ir Klaipėdos rajono savivaldybėje yra suteiktos patalpos. Klaipėdos rajone mano padėjėjai bus Raimundas Daubaris ir Vilma Daukšienė. Bus paskirtos valandos, kada gyventojai galės susitikti.

Kaip Vyriausybės narys turėsiu galimybes kalbėtis su visais ministrais, informaciją apie problemas bus galima jiems ar jų specialistams perduoti lengviau. Aišku, daug klausimų yra, kurie susiję ir su Savivaldybės administracija, kartais susitiksime su meru, Administracijos direktoriumi ir tuos klausimus spręsime. Pažadas Klaipėdos rajono gyventojams, kad padėsime spręsti jų problemas, išlieka tvirtas.

Pagal dabar nustatytą metodiką mažiau palankios vietovės yra tos, kuriose nėra didelių pardavimų. Nors realiai Klaipėdos rajone nepalankiausios ūkininkauti yra Priekulės, Agluonėnų, dalis Dovilų seniūnijų, jos į mažiau palankių vietovių sąrašą nepatenka, nes seniūnijose yra keletas stambių ūkininkų. Ar gali tikėtis gyventojai, kad rajone bus peržiūrėta mažai palankių vietovių metodika?

Kai pradėsime dirbti, tuos dalykus reikės žiūrėti. Pagal našumo balą ta teorinė derliaus tikimybė yra labai skirtinga. Nacionaliniu mastu reikia galvoti, kaip išlyginti tuos skirtumus.

Labai abejoju, ar tai bus galima padaryti per nenašių žemių išmokas, šiandien atsakyti negaliu. Gali būti, kad po tos peržiūros nenašių žemių teritorijų Lietuvoje gali dar sumažėti.

Gyventojai skundžiasi, kad rajone yra daug užpelkėjusių žemių, smulkūs ūkiai neturi lėšų šioms problemoms spręsti, o tokių plotų vis daugėja. Ar bus didinamas finansavimas melioracijos įrenginių tvarkymui?

Labai skaudžią vietą palietėte. Ne taip seniai buvome susitikę su Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininku Kaziu Sivickiu. Situacija Lietuvoje blogėja, vis daugiau užmirkusių dirvų, pelkių.

Dabar praėjo 50–60 metų, kai buvo atlikti melioracijos darbai, ir įrenginiai yra praktiškai sugriuvę. Tai yra milžiniškos lėšos, o to, kas yra skiriama iš biudžeto, netgi situacijos palaikymui neužtenka. Tikrai tikiuosi, kad Vyriausybėje bus apie tai kalbama. Matau išeitį, kad būtų steigiamas fondas, į kurį būtų kooperuojamos trijų ministerijų lėšos – Žemės ūkio, Aplinkos apsaugos ir Krašto apsaugos. Galvoju, kad turėtų prisidėti ir Krašto, nes sunku įsivaizduoti, kad mes tėvynę gintume pelkėse.

Neišvengiamai ir patys žemės savininkai turėtų prie to fondo prisidėti. Tai yra turtas ir galimybė užsiimti ŽŪ veikla. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad ir sukaupus fondą galėtume labai plačiai pradėti melioracijos įrenginių atnaujinimo darbus. Turbūt reikėtų pradėti nuo labiausiai apleistų vietų. Tai tiksinti bomba, užleistas baras ir situacija tik blogėja.

Seimo narys P. Gražulis, daugelį metų renkamas Gargždų apygardoje, buvo sukūręs tradiciją prieš didžiąsias šventes rajono ikimokyklinių įstaigų vaikams dovanoti saldainių. Ar tęsite šią tradiciją, o gal kursite naujas?

Turbūt nėra bloga tradicija. Bet koks dėmesys rajono gyventojams yra gerai. Žinoma, ne tai svarbiausias Seimo nario darbas. Propaguojant sveiką gyvenseną, būtų gražiau ir geriau galbūt vaisius dovanoti.

Kadangi mažai buvo laiko, ką nors originaliau sugalvoti, tai ir šiemet ikimokyklinių ugdymo įstaigų vaikams padovanosime saldainių. Tikiuosi, kad fantazija leis kitiems metams sugalvoti ką nors įdomesnio.

Laukia įtempta darbotvarkė. Kas padės atsipalaiduoti po darbų, ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Aš labai mėgstu keliauti, žvejoti. Kada nors labai daug dėmesio ir laiko tam skirsiu, ypatingai žvejybai. Galiu sėdėti, ar kimba, ar nekimba, man vanduo labai svarbus, apie tai svajoju.

Mėgstu slidinėti, buvome suplanavę kelionę vasario mėnesį slidinėti į Italiją, bet greičiausiai nepavyks to padaryti.

Ūkininkaujant teko daug judėti, buvo daug fizinio darbo. Kadangi dabar daug bus kabinetinio darbo, išsikėliau sau užduotį – prisiversti pabėgioti. Staigus gyvenimo būdo pasikeitimas yra tam tikras pavojus.

Dirbant bet kokį darbą, poilsis ir atitrūkimas yra būtinas, nes kitaip, liaudiškai tariant, „stogas gali pradėti važiuoti“ ir darbas tapti neefektyvus. 

B. Markauskas gimė 1960 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos rajono Trušelių kaime.

1985 m. baigė Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas), įgijo inžinieriaus elektriko specialybę.

1985–1990 m. – Kauno AB „Aksa“ vyriausiasis energetikas.

Nuo 1990 m. – Klaipėdos rajono Trušelių kaimo ūkininkas. 2003 m. asmeniniam pienininkystės ūkiui išduotas Europos Sąjungos sertifikatas.

2000–2003 m., 2003–2007 m., 2007–2011 m. ir nuo 2015 m.– Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys. 2003–2007 m. – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

2006 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, bet Seimo nario mandato atsisakė.

2005–2011 m. – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas, nuo 2011 m. – Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

Daug metų buvo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas. Pieno tarybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pirmininkas. Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto pirmininkas. Pasaulinės pienininkystės federacijos kongreso „Vilnius 2015“ organizacinio komiteto pirmininkas. Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ valdybos pirmininkas. Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Vedęs. Žmona Žydrė, vaikai – Skaistė, Joana, Justina, Astijus.