Pamažu aiškėja, kaip atrodys Gargždų parkas – pirmadienio vakarą Gargždų miesto parko infrastruktūros tvarkymo (statybos) plano projektinius pasiūlymus visuomenei pristatė konkursą laimėjusios įmonės „Aketuri architektai“ atstovai – vadovas Lukas Rekevičius, architektai Milda Rekevičienė ir Monika Augaitytė.

Klaipėdos rajono savivaldybėje susirinko kelios dešimtys suinteresuotųjų, tarp kurių – meras Vaclovas Dačkauskas, vicemerė Rūta Cirtautaitė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Tarybos nariai Česlovas Tarvydas, Dainius Šatkus, taip pat Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius, Sveikatos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė, Gargždų VVG pirmininkė Loreta Motuzienė, Gargždų miesto bendruomenės, Gargždų krašto muziejaus atstovai.

Parke – keturių takų tematika

Kaip projektinių pasiūlymų pristatyme sakė viena projekto rengėjų architektė Monika Augaitytė, pagrindinė Gargždų parko koncepcija – išskirti keturis parko takus: istorijai, kultūrai, gamtai ir šeimai. Kiekvienas jų turės skirtingą dangą, jungs susijusius objektus. Pavyzdžiui, istorinis takas prasidėtų ties karių kapinėmis, sujungtų paminklą partizanams atminti, Lietuvos laisvės kovotojų kapaduobes ir laipteliais žemyn nuvestų iki pat Minijos upės, planuojamo pėsčiųjų tilto.

Kultūros takas prasidėtų prie Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos ir sujungtų su pagrindine kultūrinių renginių erdve – Minijos slėniu. Šeimos takas vingiuotų per visą parką, prasidėtų ties „Lijo“ pastatu ir tęstųsi iki pat mokyklos stadiono.Jis susietų vaikų žaidimų aikštelę, vaikų parodų erdvės struktūras, sporto įrenginių aikštę, pramogų erdvę paaugliams. Gamtos takas driektųsi apatinėje parko dalyje nuo Minijos g. palei upę ir suteiktų galimybę pasigrožėti gamta.

„Istorijos taką išryškinti norėtume, naudojant kelias skirtingas dangas, kurios pabrėžtų dabartinį laiką (asfaltą) ir istorinį vingį (skeltas akmuo), taip pat būtų įkomponuojami augalai. Gamtiniame take turėtų atsirasti epizodiniai medinio tako motyvai. Kadangi esate pradėję tvarkyti šeimos taką, nesiūlome nieko griauti, siūlome papildyti asfalto dangą – įrėminti dvejomis juostomis trinkelių“, – takų viziją pristatė M. Augaitytė.

UAB „Aketuri architektai" vizualizacija.

Anot jos, kiekvieno tako tematiką padėtų atskleisti jų pradžioje ir pabaigoje pastatyti arkos formos vartai, kurie padėtų sukurti vientisą parko įvaizdį. Istorinis takas galėtų būti su svarbiomis Gargždams datomis, gamtinis – su gamtos motyvais, šeimos takas, galėtų stilizuotai atvaizduoti šeimą.

Parke esantys laiptai taip pat skirtųsi savo medžiagomis. Į Minijos slėnį vedantys laiptai siūlomi platūs, betoniniai, pritaikyti dideliems žmonių srautams. Istorinio tako laiptai, vedantys link tiltelio, anot architektų, turėtų būti organiškesni, jų pakopos pagamintos iš tašytų rąstų.

Prie kiekvienų laiptų, jų viršuje, numatytos dvi apžvalgos aikštelės.

„Istorijos tako tąsoje esanti aikštelės danga siūloma skelto akmens, o kultūros tako aikštelėje siūlytume naudoti medinę dangą, daryti didesnę, galėtų vykti tam tikros ceremonijos“, – dėstė architektai.

Projekto pasiūlyme taip pat numatytos dvi automobilių stovėjimo aikštelės – viena Tiltų g., kita – Sodų g. prie Gargždų krašto muziejaus.

Erdvės – kiekvieno poreikiams

Architektai siūlo patobulinti ir naujais įrenginiais papildyti esančią vaikų žaidimų aikštelę.

„Siūlome turėti išskirtinę vaikų žaidimų aikštelę, nenaudojant tipinių įrenginių. Galėtų būti dengiama gumos granulių danga, įrengiant ir formuojant kalnelius, kauburėlius, kurie suaktyvintų vaikų veiklą. Ant šios dangos yra galimybė naudoti grafinius elementus, kurie suteiktų galimybę įvairiems žaidimams“, – žaidimų aikštelės tobulinimo idėjas pristatė architektė M. Augaitytė.

Taip pat prie vaikų žaidimų aikštelės turėtų atsirasti trijų skirtingų modulių arkos elementai – atvira meno erdvė, kurioje vaikai, bendruomenės nariai galėtų eksponuoti savo darbus. Šios ekspozicijos dėžutės būtų gaminamos iš karštai valcuoto metalo gamykloje, viduje metalas dažomas skirtingomis spalvomis, įrengiamas metalinio lyno tinklas, ant kurio laisvai kabinami ir keičiami darbai.

Ekspozicijų dėžutės. UAB „Aketuri architektai" vizualizacija.

Projektiniuose pasiūlymuose taip pat netoli vaikų žaidimo aikštelės numatyta aptverta kūdra.

Šeimos tako pabaigoje, už mokyklos stadiono, siūloma stipriai retinti želdinius ir sukurti erdves paaugliams, kuriuose taip pat būtų naudojami tiek standartiniai gaminiai (sūpynės, hamakai), tiek unikalūs gaminiai (laipiojimo siena).

Suaugusiems būtų skirta sporto įrenginių erdvė, kurią iš dabartinės vietos siūloma perkelti arčiau šlaito.

„Siūlome liepų alėjoje išnaudoti esamą properšą, ją padidinti, sukurti sporto įrenginių erdvę su vaizdu į upę ir šlaitus“, – pasiūlymus dėstė architektė.

Gyventojams, architektų komandos manymu, būtina užtikrinti priėjimą prie upės, todėl apatinėje terasoje siūloma padidinti pliažo zoną. Joje turėtų būti išvalyti nevertingi želdiniai, atsirasti tokie mažosios architektūros elementai kaip gultai, ilgalaikės laužavietės.

Pokyčių turėtų sulaukti ir pats kalnas. Kairėje į slėnį vedančių laiptų  pusėje siūloma įrengti slidinėjimo trasą su panašaus galingumo keltuvu kaip Utrių kalne.

„Kadangi renginių metu šlaitas naudojamas atsisėsti, būtų sukurtos patogios sėdimos vietos renginių stebėjimui“, – dar vieną idėją pristatė „Aketuri architektai“ komanda.

 UAB „Aketuri architektai" vizualizacija.

Nedideliems renginiams, architektų siūlymu, turėtų būti pritaikyta taip vadinama „Ežio“ aikštelės zona.

Kamerinių renginių amfiteatrą sukurti taip pat padėtų arkos elementai.

„Juos interpretavome kaip scenos dalį, skulptūrą, papildančią parką. Nenorėjome kurti tik scenos, tam kad šis skveras būtų naudojamas kiekvieną dieną“, – sakė M. Augaitytė.

Šalia šios arkos juostos, pagamintos iš karštai valcuoto metalo lakštų, būtų įrengti suolai, nuo kurių būtų galima stebėti vaizdus, atsiveriančius nuo šlaito. Renginių erdvės pagrindas būtų medinė terasa, joje būtų integruota ir elektros prieiga.

Suprojektuoti mažosios architektūros elementai ir želdiniai

Architektų komanda suprojektavo ir mažosios architektūros elementus: suolus, šiukšliadėžes, apšvietimą, nuorodas, viešuosius tualetus. Pastaruosius siūloma įrengti jūriniame konteineryje.

Kaip dėstoma projektiniuose siūlymuose, pagrindinės medžiagos svarbiausiems elementams būtų metalas, dažomas tamsiai pilka (šviestuvai, šiukšlinės, nuorodos) ir medis (paviršiai prisėdimui, terasos, suoliukai).

Siūlomi suolai ir šiukšlinės. UAB „Aketuri architektai" vizualizacija.

Istorinius artefaktus (pavyzdžiui, senojo dvaro pamatų kontūrus, partizanų kapaduobes ir kt.) suprojektuota žymėti metaliniais stulpeliais. Jiems, taip pat ir arkiniams elementams, siūloma naudoti rūdijantį metalą.

„Aptikęs nuorodą, lankytojas galėtų surasti kitą, suvokti dvaro dydį ir išsidėstymą teritorijoje“, – idėją pristatė M. Rekevičienė.

Projektuotojai siūlo parke naudoti trijų skirtingų tipų suolus (be atlošo, su atlošo ir gultus) bei trijų tipų apšvietimo elementus – parkinį, skirtą pagrindiniams takams, iki metro apšvietimo stulpelius tam tikroms zonoms ir kreipiantį apšvietimą, kuris išryškintų tam tikrus elementus.

Projekto siūlymuose detaliai suprojektuoti ir želdiniai. Kaip sakė architektė M. Augaitytė, yra apsvarstyta ir atsižvelgta į augalų sezoniškumą, daugiausiai siūlomos šiame krašte populiarios ir augančios rūšys.

Siūloma tęsti Gargždų miesto bendruomenės iniciatyvą – narcizų pievą, bet jos plotus numatyta padidinti apie penkis kartus, taip pat papildyti augalais, kurių žydėjimo laikotarpis turėtų tąsą, nužydėjus narcizams.

Istorines vietas siūloma apželdinti neužmirštuolėmis, o Sodų g. numatyta sukurti vyšnių sodą, kuris taptų nauja atrakcija lankytojams.

Projektui parengti – metai

Klaipėdos rajono savivaldybė sutartį su UAB „Aketuri architektai“ dėl techninio projekto parengimo pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. Projekto įgyvendinimo vertė – 60 tūks. eurų, iš kurių 55 tūkst. skirti projekto parengimui, o 5 tūkst. skirti techninio projekto vykdymo priežiūrai. Sutartis sudaryta 12 mėnesių, su galimybe terminą pratęsti ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Projektiniai pasiūlymai parengti pagal Gargždų miesto parko galimybių studiją, kuri buvo parengta bendradarbiaujant su Gargždų miesto bendruomene.

Įmonės „Aketuri architektai" atstovai (iš kairės) – architektai Monika Augaitytė, Milda Rekevičienė, vadovas Lukas Rekevičius. Klaipėdos r. sav. nuotr.

Po projektinių pasiūlymų pristatymo, susirinkimo dalyviai uždavė aktualius klausimus projekto rengėjams, kai kurie – pateikė siūlymus.

Sveikatos skyriaus vedėja L. Kaveckienė domėjosi ir pabrėžė, kad parkas būtų pritaikytas asmenims su negalia. Gargždų miesto bendruomenės pirmininkė atkreipė dėmesį, kad pastatytos arkos netrukdytų į jį įvažiuoti aptarnaujantiems (lapus vežantiems ir kt.) automobiliams.

Itin daug diskusijų kėlė išvažinėjama prieiga prie šaltinio ir kaip galėtų būti sprendžiama ši problema. Nutarta tako pradžioje įrengti kamerą, kuri automatiškai fiksuotų pažeidėjus. 

Istorikai akcentavo, kad reikia atlikti archeologinius tyrimus, tam kad būtų galima tiksliai pažymėti tiek dvaro pamatų vietas, tiek laisvės kovotojų kapaduobes. Administracijos direktorius siūlė į projektą įtraukti išmanių stotelių, kuriose būtų galima pasikrauti mobiliuosius ar prisipūsti dviračių padangas, įrengimą.

Projektinius pasiūlymus galite peržiūrėti ČIA.