Kelininkai ir žiema. Daugeliui nejučia mintyse dėliojasi gerai žinomas posakis, kuris, panašu, pasitvirtina kasmet. Gyventojai socialiniuose tinkluose lieja pasipiktinimą dėl itin slidžių kelių bei šaligatvių ir prašo atsakingų institucijų atkreipti dėmesį. Portalas mano-gargzdai.lt domisi, kas kaltas dėl čiuožykla virtusių Klaipėdos rajono gatvių. Savivaldybė? Seniūnija? Kelininkai? O gal patys gyventojai?

Neturi nusiskundimų

„Kažkokių nusiskundimų nėra. Rangovai darbuojasi. Aišku, tai nebus kaip vasarą... Nežinau, kodėl slidu. Du kartus barstė druska, valė taip pat: iš ryto ir vakare. Matyt, kai tokia temperatūra, ta druska nebeveikia“, – situaciją vakar Gargžduose komentavo miesto seniūnas Saulius Bakšinskis.

Jo teigimu, Gargždų seniūnija turi 16-a prioritetinių gatvių, kurios visada valomos ir barstomos. Tai: Dariaus ir Girėno g., Pušų g., Basanavičiaus g., Kvietinių g., Vyturių g., Žemaitės g., P. Cvirkos g., Vasario 16-os g., Žalgirio g., Kęstučio g., Taikos g., Topolių g., Gėlių g., Vingio g., Minijos g., Sodų g.

Pagrindinėmis miesto gatvėmis – Klaipėdos g. ir Kretingos pl. – rūpinasi VĮ „Klaipėdos regiono keliai“.

Pasak seniūno, šios dvi gatvės – kaip etalonas, į jas reikėtų lygiuotis, valant kelius, nes „Klaipėdos regiono keliai“ kelių priežiūrai skiria labai dideles lėšas ir pajėgas.

Anot Gargždų gatves prižiūrinčios įmonės „Vakarų specializuotas autotransportas“ direktoriaus Gedemino Bagočiaus, kelių valymo intensyvumas priklauso nuo susidariusios situacijos, oro sąlygų. Pavyzdžiui, vakar Gargžduose druskos mišiniu buvo pabarstyti ne tik pirmojo, bet ir antrojo maršruto keliai. Nors, pasak įmonės vadovo, įprastai antrojo maršruto gatvės yra tik valomos, bet nebarstomos.

Gargždų seniūnijos seniūno pavaduotojas Justinas Donauskas  informavo, kad pagal sutartį sniego valymas 1000 kv. m kainuoja 2,33 Eur, o druskos mišiniu pabarstyti 1000 kv. m kelių kainuoja 3,48 Eur. Pavyzdžiui, 16 pagrindinių gatvių sudaro 81 380 kv. metrų, tad vieną kartą pabarstyti pagrindines miesto gatves seniūnijai kainuoja 283 eurus. 2015–2016 metais Gargždų seniūnija kelių priežiūrai išleido 16,5 tūkst. eurų. Yra buvę žiemų, kai keliams valyti ir barstyti prireikė ir 300 tūkst. litų. (2010–2011 m).

Seniūno pavaduotojo teigimu, kiekvieną kartą situacija yra vertinama pagal meteorologines sąlygas, tačiau gyventojai turi žinoti, kad pabarsčius druskos mišiniu, sniegas akimirksniu nenutirps. 

„Žiema yra žiema, ypač kai šalčiai didesni, sumažėja druskos efektyvumas. Beri, beri, bet „negraužia“. Klaipėdos g. yra didesnis eismas, tai tą druską padangos greičiau sutrina ir ledo sluoksnį „suėda“, o jeigu per dieną pravažiuoja tik 10 mašinų, taip greitai nevyksta“, – komentavo J. Donauskas.

 Asociatyvi D. Damulio nuotr.

Nėra pagrindo bausti

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus, paklaustas apie situaciją Klaipėdos rajono keliuose, komentavo: „Kolkas negavau nė vieno raštiško nusiskundimo dėl rangovo. Neturiu jokių pastabų. Iš gyventojų didelio pasipiktinimo taip pat nesulaukiau.“

Jo teigimu, sutartyse su kelius prižiūrinčiomis įmonėmis yra numatytos sankcijos už netinkamą darbų vykdymą, tačiau baudų taikymo, kurias jau ne kartą kelininkams skyrė kaimyninė uostamiesčio Savivaldybė, neprireikė.

„Situacija nėra bloga. Čia kiekvienais metais tas pats. Kaip žmonės sako, kad kelininkus žiema užklupo netikėtai, taip ir žmones. Pusę žiemos prasivažinėjo, buvo švarus, sausas asfaltas ir čia – staiga pašalo, netikėtai užklupo...“, – sakė kelių priežiūra besirūpinantis Savivaldybės darbuotojas.

Jo įsitikinimu, reikia pasiruošti slidžiai kelio dangai, pasirinkti geras padangas, ribotą greitį.

Savivaldybė yra atsakinga už 1200 km kelių priežiūrą. Iš jų – tik 200 km yra asfaltuoti.

Problemas sukelia ir patys gyventojai

Gargždų miesto vadovas pastebi, kad dažnai gyventojams trūksta sąmoningumo ir supratingumo. Dėl šalikėlėse pastatytų automobilių dažnai atsiranda papildomų problemų.

„Tose siaurose gatvėse – Vingio g., Gėlių g., B. Juzės ir kt. – automobiliai sustatyti iš abiejų pusių, nepravažiuoja technika. Paskui žmonės pyksta, kad nenuvalyti keliai, bet tai dėl jų pačių kaltės“, – nurodė seniūnas.

Slidžios aikštelės prie prekybos centrų, anot „Vakarų specializuotas autotransportas“ vadovo, yra valomos tuomet, kai tai įmanoma padaryti, mat didelei technikai dėl sustatytų automobilių taip pat būna sunku manevruoti.

Šalia kelio stovintys automobiliai, pravažiavus valymo technikai, taip pat kelia rūpesčių. Jiems palikus stovėjimo vietas, gatvėse atsiduria sniego luitai.

„Mačiau, kai kurie tą sniegą nukasė, o kiti taip ir paliko išvažiavę. Trūksta sąmoningumo. Prašome, kiek įmanoma, laikyti kiemuose, aikštelėse automobilius, o jeigu nepavyksta – bent jau susidariusio sniego nepalikti“, – prašė miesto seniūnas.

Anot jo, dar vienas prašymas, į kurį gyventojai turėtų reaguoti – nekasti sniego iš savo kiemų ant gatvės.

„Būna sumeta tą sniegą. Jeigu jo staigiai nenuvalo, jis užšąla ir atsiranda tokie nepatogumai. Patys turime žiūrėti, šaligatvius prie namų nusivalyti, juk nebus taip kaip vasarą. Jeigu tik lauksime, kol kažkas padarys, nebus to labai norimo rezultato“, – portalui mano-gargzdai.lt sakė S. Bakšinskis, pridūręs, kad kelininkai ir gatvių valytojai tikrai nesėdi ir dirba atsakingai.

Nors ir gyventojai skundžiasi dėl itin slidžios kelių ir šaligatvių dangos, Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotoja medicinai V. Ruškienė patikino, kad daugiau traumų, nei įprastai užfiksuota nebuvo. Pavyzdžiui, šiąnakt į medikus dėl to nesikreipė nė vienas gyventojas.

„Matyt atsargesni žmonės yra“, – svarstė V. Ruškienė.

Valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai" atsako tik už valstybinės reikšmės kelių būklę bei jų tęsinius, rajonų centruose bei mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Už kitų gatvių priežiūrą minėtose gyvenamosiose vietovėse atsakingos savivaldybės.

Valstybinės reikšmės kelių priežiūros žiemą tvarka.

Barstomų kelių sąrašas.