Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pristato valstybinio miškų ūkio sektoriaus pertvarkos viziją ir pradeda viešą diskusiją dėl būsimų reformų miškų ūkio ir kontrolės srityse. Ministras išplatino oficialų kreipimąsi Aplinkos ministerijai pavaldžioms ir jos reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms ir įmonėms, kurios įtrauktos į planuojamą miškų reformą. Oficialiame rašte atskleidžiamos politinės reformų gairės ir siūloma teikti konstruktyvius pasiūlymus, kurie vestų efektyvesnio ir skaidresnio valstybės turto ir gamtos išteklių valdymo link.

„Esu įsitikinęs, kad valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leistų padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę, – sako aplinkos ministras K. Navickas. – Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus. Toks yra mūsų pagrindinis tikslas“.

Šiuo metu veikiantis valstybinių miškų valdymo modelis susiformavo prieš dvidešimt metų ir nuo to laiko egzistuoja be jokių esminių pokyčių, nepaisant to, kad vadybos ir politikos principai kito. Šį modelį sudaro biudžetinė įstaiga Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir 42 valstybės įmonės miškų urėdijos, iš dalies – VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“. Miškų urėdijos yra pelno siekiančios įmonės, kurios vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą joms patikėtuose valstybiniuose miškuose ir atlieka kitas valstybės deleguotas funkcijas.

42-ose Lietuvos urėdijose dirba apie 4000 darbuotojų, iš kurių – maždaug 1200 profesionalių miškininkų, tiesiogiai dirbančių miške. Dar 800 specialistų dirba miškų urėdijų administracijose. Miškų ūkio reforma siekiama mažinti išplėstą administracinį aparatą, sujungti atskirus juridinius vienetus, kad nebūtų dubliuojamų bendrųjų administracinių funkcijų.

Šiuo metu miškų urėdijų veiklos efektyvumas yra nepakankamas, o šių įmonių gyvybingumas iš esmės palaikomas tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičiaus mažinimo (per 12 metų jų sumažėjo beveik 1000-čiu) ir investicijų į miškus (privalomieji miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbai) mažinimo sąskaita.

Tiesiogiai miške dirbančių specialistų darbo užmokestis Lietuvoje yra nekonkurencingas, lyginant su kaimyninėmis ES valstybėmis (~ 2 kartus mažesnis nei Latvijoje ar Lenkijoje), tą patį darbą atliekančių miškininkų atlyginimai atskirose urėdijose skiriasi iki 2 kartų. Aplinkos ministro K. Navicko nuomone, reforma prisidėtų prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, nes tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebūtų mažinamas, o iš sutaupytų lėšų būtų galima gerokai padidinti darbuotojų atlyginimus.

Dėl miškų ūkio pertvarkos šalies savivaldybių biudžetai nenukentės: darbuotojai gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės toje savivaldybėje, kurioje dirbs.

Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės valdomų įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo auditą, pabrėžia, kad valstybinis miškų ūkio sektorius Lietuvoje yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina bei jo konsolidavimą siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.