Trečiadienį, sausio 11-ąją, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovai rinkosi į pasitarimą dėl Gargždų miesto administracinių ribų keitimo plano. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius susirinkusiesiems atskleidė, kad pagrindiniai klausimai kyla dėl Saulažolių kaimo prijungimo prie Gargždų miesto teritorijos. Dalis kaimo gyventojų tam nepritaria dėl kelių priežasčių – padidėsiančio žemės mokesčio ir neaiškių infrastruktūros plėtros klausimų. Pasitarime išsakyta ir daugiau argumentų „prieš“.

Siūlo taikyti pereinamąjį laikotarpį

G. Kasperavičius informavo, kad Registrų centras yra sudaręs žemės verčių žemėlapį, pagal jį skirtingoms zonoms priskirti gyventojai turi mokėti skirtingo dydžio žemės mokestį. Pastarąjį lemia Savivaldybės patvirtinti tarifai kiekvienai zonai. Pavyzdžiui, mieste už 15 a sklypą tektų mokėti apie 40 eurų, o kaime – apie 7 eurų žemės mokestį, tad susidaro net apie 33 eurų skirtumas.

Suvienodinti mokesčius pasitarime siūlė Tarybos narys Algirdas Liaudanskis.

„Gatves nori turėti kaip mieste, o mokesčius kaip kaime“, – replikavo jis.

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pritarė, kad tai yra socialiai neteisinga, todėl turi būti stengiamasi sumažinti atotrūkį tarp šių mokesčių.

Meras Vaclovas Dačkauskas pateikė siūlymą Saulažolių kaimo gyventojams 3 metus taikyti lengvatą žemės mokesčiui.

„Siūlome taikyti 3 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį žmonės priprastų. Per tą laiką Savivaldybė skirs dėmesį ir infrastruktūros gerinimui“, – sprendimą 3 metus nedidinti mokesčių Saulažolių kaimo gyventojams argumentavo meras.

Iškyšulių nebus?

Pasitarime dalyvavo ir keletas Saulažolių kaimo gyventojų, tarp jų – ir vienas aršiausiai besipriešinančių prijungimui prie Gargždų miesto – Petras Mikalauskis.

Vyras jau 15 metų varsto teismų duris: jo sklypą į dvi dalis yra padalinusi administracinė riba. P. Mikalauskio teigimu, yra ir daugiau argumentų, kodėl nepritariama prijungimui. Vienas tokių – administracinių ribų rengėjai nesiremia Lietuvos koordinačių sistema, ribas „braižo“ neatsižvelgdami į gamtinius riboženklius. Pavyzdžiui, prijungiant Saulažolių kaimą dėl neaiškių priežasčių yra daroma iškarpa ties Minijos vingiu. Taip, pasak P. Mikalauskio, panašioje situacijose, kai sklypas pateks į kelių gyvenviečių teritorijas, ateityje gali atsidurti daugiau gyventojų.

Žalia spalva apibrėžtos dabartinės gyvenviečių administracinės ribos, melsva pažymėtos preliminariai planuojamos Gargždų miesto ribos.

„Praeis metai, kiti, žmonės pradės daryti kadastrinius matavimus, susidurs su situacija, kaip susidūrėme mes. Jeigu Jūs deklaruojate, kad ribos turi būti palei upę, kelią, tai taip ir darykite“, – valdininkų prašė atsižvelgti P. Mikalauskis.

„Ribų keitimo plano rengėjas įsipareigojo įsigyti visus Registrų centro sklypų duomenis. Dalis jų išmatuoti pagal kadastrinius matavimus, dalis – preliminariai. Jeigu žmogaus sklypas yra ant ribos ir jis yra darytas pagal preliminarius matavimus, automatiškai jam atlikus kadastrinius matavimus, miesto ar kaimo riba pasitikslins pagal pastaruosius“, – informavo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Tamošauskienė.

Valdžios atstovai pritarė, kad nereikėtų daryti keistų išsišakojimų ir ribas nustatyti, atsižvelgiant į upės vingį ar kelią. Jie šiuos siūlymus pateiks ir projekto rengėjams.

P. Mikalauskis taip pat nuogąstavo, kad šiaurinėje Saulažolių kaimo dalyje nemažai gyventojų verčiasi žemės ūkiu, tad, prijungus prie miesto, jie to daryti nebegalės. Savivaldybės specialistai suskubo nuraminti, kad pakeitus administracines ribas, sklypų paskirtis nesikeis, tad žemės ūkio paskirties sklypuose bus galima vykdyti žemės ūkio veiklą.

Infrastruktūra – nuosekliai

Gyventojų baimes dėl infrastruktūros stengėsi sumažinti meras. Jo teigimu, Savivaldybėje yra patvirtintas gatvių asfaltavimo prioritetas – iš miesto centro į pakraščius.

„Nuosekliai einame su infrastruktūra. Rasos g., Lyros g, Volungės g. turi vandentiekio kanalizaciją, Užuovėjos g. turi asfaltą, dalinį apšvietimą. Lietaus kanalizacija yra Gedimino g., Vytenio g., Palangos g., Saulažolių g. Jos lyginamos greideriu, tvarkomos, ateis laikas ir asfaltuoti. Užuovėjos g. yra kraštinė, po to eis Gedimino g., Vytenio g, Palangos g. ir t.t.“, – aiškino meras, pridūręs, kad Užuovėjos g. asfalto laukė ištisus 50 metų, o Rasos g. ir Volungės g. gyventojams galbūt reikės laukti  ir trumpiau – galbūt „tik“ 20 metų.

V. Dačkausko įsitikinimu, nėra normalu, kai pusė Užuovėjos g. ar Kranto g. priklauso Dauparų–Kvietinių seniūnijai, o kita pusė – Gargždų. Tai kelia ypač daug sunkumų seniūnijoms,  jas administruojant ir prižiūrint.

„Kas turi valyti Kranto g.? Užuovėjos g.? Kas turi tvarkyti Pasienio g.?“, – optimizuoti finansinius resursus siūlė jis.

A. Liaudanskis klausė, ar plečiantis Gargždų teritorijai, nebus galimybės gauti daugiau KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programos) lėšų.

„Gargždai nėra nuskriausti. Praėjusiais metais buvo išasfaltuotos šešios gatvės: Ramunių g., Laukų g., dalis Užuovėjos g., Gluosnių g., Pievos g., dalis Alyvų g. Kaime nedaug padarėme: eilinis remontas, žvyravimas“, – nurodė V. Dačkauskas.

„Tai dar vienas argumentas norėti būti mieste“, – jam antrino Direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė.

Kitą savaitę vyks susitikimas su gyventojais, kuriame ir toliau bus diskutuojama dėl Gargždų miesto ribų plano keitimo.

Savivaldybės sutartis dėl rajono vidinių ribų patikslinimo su UAB „Atamis“ sudaryta 2 metams ir yra verta šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Ribų tikslinimo poreikį, anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Č. Banevičiaus, padiktavo problemiškos vietos, kuriose persidengia ir yra nelogiškos gyvenviečių ir seniūnijų teritorijų ribos.

Susipažinti su esamomis ir siūlomomis gyvenviečių ribomis galima adresu https://gis.klaipedos-r.lt/portal.

Žemės verčių žemėlapis:

http://www.regia.lt/map/klaipedos_r?lang=0