Drevernoje tęsiamas laivadirbystės tradicijų populiarinimas.

Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba toliau tęsia edukacinį projektą – senųjų amatų ir istorijos mokykla „Darau laivelį, mezgu tinklelį“. Šįsyk mokytasi siūti tinklą ir pasigaminti vėtrungę.

Susipažinti su šiais dviem amatais panoro ir gausiu būriu į Dreverną atvyko Gargždų socialinių paslaugų centro dienos užimtumo paslaugą gaunantys žmonės, drauge su savo artimaisiais bei socialiniais darbuotojais. Mokymuose dalyvavo net  šešiasdešimt penki asmenys, nuo jaunimo iki brandaus amžiaus. Pasidalinę į grupes, vėliau pasikeisdami vietomis, jie visi galėjo dalyvauti abiejuose užsiėmimuose.

Mezgė tinklus

Siūti žvejybinį tinklą mokė dreverniškė meistrė Irma Krauleidytė. Ji pasakojo, jog dabar tinklų nebemezga, kaip tai darė ankstesniais laikais. Iš specialiaus gamyklinio puošto jie siuvami. Tačiau reikia taip vadinamas tinklo akis surinkti, sutvirtinti, tiksliai apskaičiuoti atstumus, pritvirtinti svarelius. Tinklų akių skaičius ir dydis skiriasi priklausomai nuo to, kokio didumo žuvis bus gaudoma.

Anot I. Krauleidytės, tinklų siuvimo amato jokioje mokykloje nemoko. Ji mokėsi iš seno meistro, dabar jau šviesaus atminimo žmogaus. Sukauptas žinias ir įgūdžiaus Irma perduoda savo vaikams ir sako, kad tokių meistrų, kaip ji,  Pamario krašte vos keli, pakaktų ir vienos rankos pirštų suskaičiuoti.

Tinklų siuvimo užsiėmimą papildė ir mįslės bei žvejybos prietarai. Vienas tokių – jei pirmu metimu ištraukdavo tinkle varlę arbą vėžį, žūklė būsianti visai nesėkminga. Gal ir tinklą reikės persiūti.

Gamino vėtrunges

Kitas edukacinis užsiėmimas buvo skirtas pažinčiai su vėtrungėmis. Čia iš atskirų medinių detalių dėliotos vėtrungės. Detales pagamino Priekulėje gyvenantis technologijų mokytojas Vaidotas Bliūdžius. Muziejus labai džiaugiasi mokytojo pasiūlyta idėja būtent iš detalių, lyg iš Lego kaladėlių, sudėlioti vėtrungę. Šitaip vienu metu vyksta ir pažintinis, ir kūrybinis procesas. 

Prieš pradėdami tokį procesą edukacinio užsiėmimo dalyviai pirmiausia apžiūrėjo muziejuje eksponuojamą originalią laivadirbio Jono Gižo vėtrungę, sužinojo jos paskirtį, reikšmę, o tada noriai ėmėsi darbo.  Tik vėtrungių nuspalvinimui nebeliko laiko. Tai padaryti jaunuoliai pažadėjo jau Gargždų socialinių paslaugų centre.

Pamokų dar bus

Susipažinti su tinklų siuvimu ir vėtrungių gamyba J. Gižo etnografinės sodybos muziejus kviečia ir rugsėjo 21 d. 14 val. Tądien Drevernoje vyks Rudens lygiadienio sutiktuvės su ilgesne programa ir šiaudinio ožio aukojimu.

Projektą senųjų amatų ir istorijos mokykla „Darau laivelį, mezgu tinklelį“ Gargždų krašto muziejaus filialas Jono Gižo etnografinė sodyba vykdo antrus metus. Jo programoje – pažintis su gintaru, laivadirbystės amatu ir senaisiais Kuršių marių plokščiadugniais laivais, tinklų siuvimu ir vėtrungėmis.

Projektą remia LR Kultūros ministerija ir Klaipėdos rajono savivaldybė. 

Kasdien girdime per radiją, stebime televizoriaus ekranuose, netikėtai (arba tikėtai) atrandame interneto platybėse informacijos apie sparčiai artėjančią ir vėl iš naujo artėjančią pasaulio pabaigą. Prognozės viena už kitą kraupesnės. Nuolat kalbama apie mus supančius pavojus, apie grėsmes mūsų turtui, sveikatai ir gyvybei.

Mes taip pripratome girdėti grasinimus, kad nuolat esame įsitempę, mūsų kūnai juda kaip tarybiniais laikais – „kariniu režimu“, pasirengę bet kurią akimirką gintis arba pulti. Bet ir tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, kai, atrodo, daugelis pavojų numatyti ir pašalinti, vis dar atsiranda nišų, kur gali glūdėti grėsmės nukreiptos į mūsų didžiausią turtą – vaikus. Ar išleisdami juos į gatvę, į mokyklą jaučiatės ramūs? Ar ugdymo įstaigose jie tikrai išmoks to, ko turėtų išmokti?

Noriu pateikti Jums 12 priežasčių, kodėl nereikėtų vaikų leisti į Laisvalaikio centrą.

Priežastis Nr. 1. Jie taps laisvesni ir ramesni išlieję energiją Breiko studijoj.

Priežastis Nr. 2. Jie taps atviresni aplinkai stebėdami ir perteikdami pasaulį Dailės studijoje.

Priežastis Nr. 3. Jie taps drąsesni stodami prieš žiūrovus Dainavimo studijoj.

Priežastis Nr. 4. Jie taps kruopštesni dirbdami su smulkiomis detalėmis Dekoravimo karoliukais studijoje.

Priežastis Nr. 5. Jie taps kūrybiškesni Dizaino studijoj.

Priežastis Nr. 6. Jie taps išradingesni pritaikydami visas savo žinias Elektronikos ir robotų kūrėjų būrelyje.

Priežastis Nr. 7. Jie taps pastabesni fiksuodami juos supančius daiktus ir procesus Foto ir Video studijoje.

Priežastis Nr. 8. Jie taps ekspresyvesni išreikšdami savo mintis piešiniais ir žodžiais graffiti ir hiphopo muzikos studijoje.

Priežastis Nr. 9. Jie taps savarankiškesni kurdami grupes Instrumentinės muzikos studijoje.

Priežastis Nr. 10. Jie taps atidesni kruopščiai dirbdami Siuvimo ir dekoravimo studijoje.

Priežastis Nr. 11. Jie taps išmaningesni klijuodami įspūdingus modelius Stendinio modeliavimo būrelyje.

Priežastis Nr. 12. Jie taps atsakingesni mokydamiesi gyventi santarvėje su gamta Žūklės būrelyje.

Aš Laisvalaikio centre dirbu daugiau nei dešimt metų ir galiu atsakingai pasakyti, jeigu nenorite, kad Jūsų vaikai užaugtų laisvais, drąsiais, kūrybiškais, išradingais, savarankiškais, atsakingais ir socialiai aktyviais piliečiais, kurie netaptų našta visuomenei, o būtų aktyviais savo gerovės kūrėjais, neleiskite jų į Laisvalaikio centrą. Spręskite patys.

Grupė „Skamp“ kartu su jaunaisiais reperiais pristato įrašytą dainą „We‘re All In This Together“ ir jos vaizdo klipą. Naujoji daina – „Skamp“ ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje skelbto konkurso „Hiphopo kalba apie Europą“ rezultatas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje iniciatyva Europos metų himnai kuriami jau kelerius metus, bet šiemet, Europos piliečių metais, pirmąkart prie himno prisidėti buvo pakviesti visi norintys. Šiuo būdu kūrėjai buvo skatinami neformaliai ir netradiciškai kalbėtis apie ES piliečių teises, o klausytojai – domėtis savo, kaip ES piliečių, galimybėmis.

Pasibaigus konkursui, jo organizatoriai džiaugėsi ne tik atsiųstų kūrinių gausa, bet ir jų kokybe bei charizmatiškais atlikėjais. Iš jų buvo išrinkti trys geriausių darbų autoriai – vilniečiai SJ (Saulius Jeruslanovas), Rapke (Rapolas Baliukonis) ir grupė iš Gargždų „GrGstan“. Per kelis mėnesius jie spėjo ne tik įrašyti dainą, nusifilmuoti klipe, bet ir pristatyti ją festivalyje „Granatos“, „Tebūnie naktis“ bei kituose renginiuose.

Pristatomos dainos klipe nusifilmavo daugiau nei 30 žmonių, tarp kurių ir žinomi Lietuvos veidai – aktorius, laidų vedėjas Džiugas Siaurusaitis, laidų vedėjas Aurimas Perednis, aktorius Mindaugas Papinigis, TV laidų vedėjas Viktoras Jakovlevas, internete slapyvardžiu The3dvinas prisistatantis tinklaraštininkas Edvinas Navickas, taip pat trys gargždiškiai iš sparčiai populiarėjoančios grupės "GrGstan".

Vaizdo klipas pirmiausia pristatomas naujienų portalo „Delfi“ skaitytojas čia.

Grupė „Skamp“ jau kitą savaitę pristatys kartu su jaunaisiais reperiais įrašytos naujos dainos „We‘re All In This Together“ vaizdo klipą. Šio klipo ir dainos premjeros laukia daugelis gargždiškių reperių grupės „GrGstan“ gerbėjų.

Vaizdo klipe nusifilmavo daugiau nei 30 žmonių, tarp kurių ir žinomi Lietuvos veidai – aktoriai Džiugas Siaurusaitis ir Mindaugas Papinigis, radijo, TV laidų vedėjai Aurimas Perednis ir Viktoras Jakovlevas, video tinklaraštininkas Edvinas Navickas.

„Tai nestandartinis projektas. Naujoji daina – specialaus konkurso, kurį organizavome su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje rezultatas. Pavasarį kvietėme jaunuosius atlikėjus dalyvauti konkurse – repuoti apie Europos Sąjungos piliečių teises. Trijų laimėtojų – SJ (Sauliaus Jeruslanovo), Rapkės (Rapolo Baliukonio) ir grupės „GrGstan“ – kūrinius sudėjome į vieną dainą, kartu įrašėme ją savo studijoje, o vėliau gimė ir klipas, kuris dar „šlifuojamas“ montažinėje. Ši daina tapo Europos piliečių metų himnu“, – pranešime spaudai pasakojo „Skamp“ narys Vilius Alesius.

Klipo kūrybinė komanda tikisi, kad rezultatas patiks žiūrovams.

„Jame daug vaizdų, daug skirtingų repuojančių žmonių. Kai kuriuos jų pažįstate iš televizijos, kino ekranų, teatro spektaklių. Su kai kuriais atlikėjais tarėmės iš anksto, kai kuriuos tiesiog pagavome gatvėje. Pavyzdžiui, visai netikėtai prie Rotušės susitikom Viliaus brolį – fotografą Vincą Alesių. Jis itin išraiškingai atliko duotą „partiją“, – pasakojo klipo prodiuseris Dmitrij Radin, – dirbti buvo tikrai įdomu. Jauniausios „aktorės“ dar net į mokyklą neina, o vyriausios pabaigė ją turbūt prieš keturis dešimtmečius“, – įspūdžiais dalinos jis. 

Europos piliečių metų himno premjera įvyko renginio „Tebūnie naktis“ metu. Apie tai "Mano Gargždai" anksčiau rašė čia.

Daina taip pat buvo gyvai atlikta festivalyje „Granatos“ ir ES piliečių teisių mugėje Palangoje. Dainos įrašas kartu su klipo premjera jau kitą savaitę bus pristatytas viešai, jį bus galima parsisiųsti nemokamai.