Mano Gargždai



Lietuvos gyventojai dėl stichinių nelaimių praranda šimtus milijonų

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Corbis nuotr. Asociatyvi Corbis nuotr.

Nuo globalinių gamtinių katastrofų neapdrausti turtiniai nuostoliai per paskutinius 10 metų pasaulyje padidėjo 70 proc. ir nuolat auga. Pinigine išraiška net daugiau nei 1,1 trilijonų eurų patirtų ekonominių nuostolių per šį periodą nuo stichinių nelaimių, buvo neapdrausti. Draudikai prognozuoja, kad globaliniai nuostoliai nuo „neapdraustų“ stichinių nelaimių gali viršyti 130 milijardų eurų per metus. Labiausiai nukentės vystymosi stadijoje esančių šalių ekonomikos, kur 80 – 100 proc. nuostolių yra neapdrausti, parodė naujausias Swiss Re „Underinsurance of property risks: closing the gap“ tyrimas.

 

Liūdna statistika liečia ir Lietuvos rinką. Potvynis, vagystė, audra ir gaisras – keturios pagrindinės priežastys, nuo kurių per paskutinius 10 metų nukentėjo 43 proc. šalies gyventojų, parodė „Spinter tyrimai“ tyrimas, atliktas kompanijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo užsakymu. O pagal Lietuvos gyvybės draudikų asociacijos, vienijančios gyvybės draudimo kompanijas, duomenis 2014 metais gyventojams buvo išmokėta 8,8 milijonų eurų: 3,9 milijonų eurų dėl patirtų traumų, 1,9 milijonų eurų dėl sunkių ligų ir invalidumo, dar 3 milijonai eurų gyvybės draudimo kompanijos pervedė mirusiųjų giminėms.

„Nors Lietuvoje palaipsniui atsiranda gyvybės ir sveikatos draudimo kultūra ir tradicijos, tai į savo nekilnojamo turto išsaugojimą gyventojai vis dar dažnai žiūri pro pirštus“, - sako Draudimo ir rizikos valdymo instituto prezidentė, Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Aleksandra Lezgovko.

Kaip parodė Swiss Re tyrimas, didžioji dalis neapdraustų rizikų pasaulyje atitenka būtent globalinėms gamtinėms katastrofoms, kurių rizika per paskutinius 40 metų tolygiai auga. Per paskutiniuosius 10 metų visuminis bendras piliečių ir įmonių turto nuostolis dėl stichinių nelaimių viršijo $1,8 trilijonų, iš kurių tik apie 30 proc. nuostolių buvo apdrausti. Sutinku, kad mūsų šalyje, sako dr. A. Lezgovko, cunamis mažai tikėtinas, nors prieš dešimt metų net Vilniuje buvo jaučiamas Kaliningrado žemės drebėjimas, tačiau Lietuvos gyventojai neskuba apsisaugoti net nuo banalaus škvalo arba pavasario potvynio sukeliamų nuostolių. Viena populiariausių turto draudimo rūšių – tai KASKO, rečiau neįkeistas bankui nekilnojamas turtas, o taip pat asmeninės vertybės. Ir visai retai gyventojai draudžia savo civilinę atsakomybę – pavyzdžiui, užliejus savo kaimynus.

„O tuo tarpu ekonominio vystymosi ir didėjančios urbanizacijos regionuose, o ypač tuose, kurie yra vystymosi stadijoje, neapdrausto turto dalis žymiai didesnė nei apdraustoji. Būtent tai dabar mes galime stebėti ir Lietuvoje. Neproporcingas kai kurių šalių gyventojų gerbūvio augimas ir jų turto vertės didėjimas, nedidinant apdraustų objektų skaičiaus, gali privesti prie dar didesnio globalinio draudiminio dengimo atotrūkio“, - skaito dr. A. Lezgovko.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje net nebuvo atlikti specialūs tyrimai, kurių pagalba būtų galima akivaizdžiai įvertinti šį atotrūkį.

„Swiss Re atlikti tyrimai rodo, kad egzistuoja įvairios priežastys, kodėl kai kurios rizikos išvis nedraudžiamos, o kitoms pasirenkamas nepilnas draudimas, - pradedant draudimo rizikos samprata, draudimo kultūra ir specialiosiomis žiniomis ir baigiant draudiminio padengimo prieinamumu ir viltimi gauti finansinę paramą iš Vyriausybės po stichinių nelaimių. Kitomis priežastimis ekspertai taip pat įvardija nepasitikėjimą draudimo kompanijomis, mokestinių lengvatų stoką, gyventojų žinių ribotumą ir kliūtis verslui. Nepakankamas aktyvų įvertinimas dėl informacijos ir informuotumo stokos yra dar vienas svarbus veiksnys, prisidedantis prie draudimo apsaugos deficito. Kai kurios rizikos, tokios, kaip griaunančios gamtinės katastrofos, terorizmas, kiberrizikos arba gamybos nutrūkimas, gali pakeisti draudiminės apsaugos suvokimą“, - sako dr. A. Lezgovko.

Profesorės manymu, siekiant likviduoti nepilno draudimo stoką būtina, kad draudikai labiau atsižvelgtų į statistinius duomenis ir pagal besikeičiantį mūsų valstybės rizikų žemėlapį tobulintų analitinius instrumentus. Taip pat turėtų būti atkreiptas dėmesys ne tik į gamtinių katastrofų rizikų žemėlapį, bet ir į pavojus, kurie sunkiai įvertinami, tokie kaip terorizmas, kiber ir ekologinės rizikos, nepertraukiami gamybos ir verslo procesai. Be to, nereikia pamiršti, kad būtina diegti ir inovacijas. Jų diegimas į naujus draudimo produktus, verslo procesus ir šiuolaikinę gyventojų švietimo sistemą gali sumažinti galimus finansinius nuostolius nuo nepalankių įvykių, kurie neigiamai paveikia tiek gyventojus, tiek ir valstybę.

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 427 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,