„Tai dvasinė kelionė iš tamsios marių dugno gelmės per vėjo pustomus smėlynus į saulės nutviekstą dangaus begalybę“, – taip menininkas Augustinas Našlėnas pristato naują multimedijos meno kūrinį „Smėlynų dvasios“, įkvėptą penkių išskirtinių Nidos vietovių.

Kūrybinį metodą, kai vietovė laikoma gyva būtybe (genius loci) ir kartu su ja kuriamas muzikos kūrinys, Augustinas Našlėnas ir Vilius Jokubaitis sėkmingai išbandė kurdami multimedijos projektą „Gyvos šventovės“.

Pasitelkę šiuolaikines technologijas, menininkai sukūrė audiovaidinimą, kuriame naudojo garso įrašus, surinktus kuršių šventvietėse. Garsai buvo išgaunami tose vietose rastais gamtos objektais – medžių šakomis, akmenimis, paukščių plunksnomis ir archajiniais šamaniškais instrumentais – būgnais, tarškynėmis, švilpynėmis, kanklėmis.

Projektas „Smėlynų dvasios“, pasak A. Našlėno, – „Gyvų šventovių“ tęsinys. Jame taikomas tas pats kūrybinis metodas, tik kitoje vietoje.

Oro stichijos pagautas.

Veikia keturi visatos elementai

„Smėlynų dvasių“ garso įrašai buvo daromi Kuršių marių pakrantėje Parnidžio kopos papėdėje, Mirties slėnyje, Nidos akmens amžiaus gyvenvietės vietoje, Nidos sklandymo mokyklos vietoje ir Parnidžio kopos viršūnėje. Įdomu, kad visos šios vietovės yra netoli viena nuo kitos ir visas jas galima apeiti ratu taip pat, kaip ir kuršių šventvietes, kuriose gimė „Gyvų šventovių“ projektas.

„Nidoje mus pasirinkusios vietovės projekte įgijo simbolinę prasmę, atitinkančią keturis mūsų vidinės visatos elementus – Vandenį (emocijas), Žemę (kūną), Orą (intelektą) ir Ugnį–Saulę (dvasią). Tad ir projektą sudaro keturios dalys, keturios muzikinės temos“, – atskleidė projekto koncepciją A. Našlėnas.

Pasak pašnekovo, „Smėlynų dvasių“ istorija prasideda marių dugne, ten, kur nugrimzdęs mitinis Kastyčio kurėnas.

„Vandens stichijai skirtas kūrinys gimė Kuršių marių pakrantėje. Jame girdėti skirtingi Kuršių marių bangų mūšos garsai, nendrių čežėjimas E. Lendraitytės-Timinskės atliekama autorinė daina. Krante iš smėlio išnirę vandens, smėlio ir vėjų keisčiausiai transformuoti, nepakartojamas, mitinės vaizduotės žaismą žadinančias formas įgavę medžiai tapo svarbiais fotografijų subjektais“, – pasakojo A. Našlėnas.

Žemės elementui skirtą kūrinį kūrėjai įrašė Nidos akmens amžiaus gyvenvietės vietoje.

Natūraliai prie kūrybinio proceso prisijungė Nidoje gimusi ir Juodkrantėje užaugusi dainininkė, dizainerė Emilija Lendraitytė-Timinskė.

„Pavadinome jį „Smėlynų šokis – penkios kalvelės“. Manoma, kad garsiosios archeologės Ramutės Rimantienės 1974 metais tyrinėta Nidos akmens amžiaus gyvenvietė yra mažiausiai 4 000 metų senumo. Žvejyba ir žemdirbyste vertęsi žmonės šioje vietoje gyveno daug šimtmečių. Jų keramikos puošyba rodo juos priklausius indoeuropietiškai virvelinės keramikos kultūrai. Tai seniausieji mūsų protėviai ir promotės.

Šiandien šioje vietoje ošia miškas, vietovė – apželdinta, o kadaise čia vėjas pustė smėlynus. Smėlis Kuršių nerijoje palaidojo ne vieną kaimą. Todėl projekte skamba labai daug skirtingų smėlio ir vėjo garsų.

Daugelį jų užfiksavome paslaptingame Mirties slėnyje, kuris yra Parnidžio ir Sklandytojų kopų paribyje.

Ši vieta svarbi istoriškai, nes kažkur čia buvo legendomis apipinta 1870–1871 metų Prancūzijos–Prūsijos karo belaisvių stovykla.

Kuršių nerijos klimatas tuo metu buvęs toks atšiaurus, kad Prūsijos valdžia pasirinko šią vietą stovyklai kaip atsaką į vokiečių karo belaisvių kalinimą Alžyre, Sacharos dykumoje.

Karo belaisviai dirbo nerijos kopų apželdinimo darbus. Mus ši vieta patraukė ne tik savo paslaptingumu, bet ir tuo, jog ten yra labai tylu, tai labai gera vieta įrašams“, – aiškino A. Našlėnas.

Oro stichijos lengvumą projekto dalyviai gaudė ir Nidos sklandymo mokyklos vietoje.

„Lietuvos aeroklubo sklandymo mokyklos mokiniai čia, ant Didžiosios kopos (dabar – Sklandytojų kopa), 1933–1939 m. medžiojo antvėjį, kylantį rytiniu kopos šlaitu ir galintį išlaikyti lengvutį sklandytuvą ore daugybę valandų. O mums šioje vietoje su vėjo ir smėlio akordais stebuklingai suskambėjo fleitos melodija“, – atskleidė albumo detales A. Našlėnas.

„Smėlynų dvasių“ misteriją vainikuoja ugnies stichijai skirta muzikinė tema „Saulės kelias – laiko ratas“. Ji, pasak pašnekovo, buvo įrašyta Parnidžio kopos viršūnėje. Ši vieta yra ypatinga tuo, jog čia atsiveria absoliutus astronominis horizontas. Būtent todėl čia atsirado saulės laikrodis. O gal tai skvarma virš erdvės ir laiko, per kurią atsiveria ne tik visa, kas matoma, bet taip pat tai, kas buvo ir kas bus?“, – retoriškai klausė A. Našlėnas.

Augustinas Našlėnas „Smėlynų dvasias“ kviečia rėminio būgno garsais

Skambės ir dudukas, ir gongai

Įrašant „Smėlynų dvasių“ muzikinį albumą, pasak A. Našlėno, buvo naudojama labai daug įvairių instrumentų.

„Pirmuosius įrašus Nidoje atlikau tik su rėminiu būgnu, smėliu dar 2021 metais.

Natūraliai prie kūrybinio proceso prisijungė Nidoje gimusi ir Juodkrantėje užaugusi dainininkė, dizainerė Emilija Lendraitytė-Timinskė.

Jos bakalauro darbas Vilniaus dailės akademijoje taip pat buvo susijęs su kraštovaizdžiu ir jam buvo naudojamas Kuršių nerijos smėlis. Pilstant smėlį į skirtingas talpyklas sklinda skirtingi garsai. Juos įrašę, sukūrėme unikalų virtualų muzikos instrumentą, kuris skamba ir „Smėlynų dvasių“ projekte. Pati Emilija dainuoja net trijuose iš keturių projekto kūrinių. Albume skambės viena autorinė jos daina, kituose kūriniuose tik balsas.

Kartu su Emilija į projektą įsitraukė ir jos vyras Deividas Timinskas, kuris puikiai groja įvairiais būgnais ir būgneliais, gongais, dambreliu, fleita, atlieka gerklinio dainavimo partiją.

Projekte dalyvavo ir Mindaugas Timinskas (Deivido tėvas). Jis taip pat groja būgnais, atlieka gerklinio dainavimo partiją.

Vandens temą atskleisti padėjo bosine gitara grojantis Rimantas Budriūnas.

Deividas Timinskas projekte groja įvairiais būgnais, gongais, dambreliu, fleita

Projekte taip pat dalyvavo ir ukrainietis Maksimas Gimalajevas. Šis atlikėjas groja varpais,pučiamaisiais ir šamaniniais instrumentais. „Smėlynų dvasių“ projekte jis gros armėnišku duduku saulėtekio scenoje“, – pristatė projekto bendrakūrėjus A. Našlėnas.

Jis pats groja rėminiu būgnu, sintezatoriais. O viso projekto muzikinio audinio pagrindą kuria gongų skambesys. Gongais grojo taip pat A. Našlėnas ir D. Timinskas.

Pasak A. Našlėno, projekto „Smėlynų dvasios“ garso įrašai bus baigti gruodžio mėnesį. O kitų metų vasarį numatoma kompaktinės plokštelės premjera. Muzikinį albumą į gyvenimą lydės vaizdo klipai, atvirukai su įspūdingomis fotografijomis ir gyvi koncertai.

„Gyvų šventovių“ pristatymui specifinę garso sistemą sudarė penkių garso kolonėlių sistema. „Smėlynų dvasių“ pristatymui ruošiame dar galingesnę sistemą su aštuoniomis garso kolonėlėmis“, – intrigavo projekto idėjos autorius ir kūrėjas.

Asmeninio albumo nuotraukos.