Kelerių pastarųjų metų eismo įvykių statistikos duomenys rodo, kad nors žūčių keliuose skaičius pernai augo, bet ikipandeminio laikotarpio nepasiekė. 2023 m. įvyko vos keliais eismo įvykiais daugiau, sužeistųjų skaičius šiek tiek mažesnis, tačiau, palyginti su 2022 m., žuvo apie 30 proc. daugiau asmenų. Pavojingiausia eismo dalyviams diena – penktadienis: įvyko 492 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys sako, kad pernai ne visi transporto priemonių vairuotojai buvo atsargūs ir atidūs kelyje, vis dar viršijo leistiną važiavimo greitį, nesutelkė dėmesio į aplinką, daug ir nedrausmingų pėsčiųjų, dėl to žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, pernai išaugo iki 55.

Eismo įvykių informacinės sistemos 2024 m. sausio 15 d. duomenimis, per 2023 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių. Palyginti su 2019 m., kai eismas nė kiek nebuvo apribotas ir sustabdytas, eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pastaruosius ketverius metus mažėja. Šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019 m., tačiau palyginti su 2022 m., žuvusiųjų skaičius pernai išaugo daugiau kaip 30 proc., o palyginti su 2021 m. – 9 proc.

Dažniau žūsta vyrai ir transporto priemonių vairuotojai

Iš viso pernai keliuose žuvo 160 asmenų – 124 vyrai ir 36 moterys, iš jų: 64 automobilių ir 19 motociklų vairuotojų, 23 keleiviai, 11 dviratininkų ir 33 pėstieji. 34 proc. asmenų žuvo tamsiuoju paros metu.

Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės žuvo 10 asmenų (2022 m. – 15), dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės – 4 (2022 m. – 9).

Daugiausia žuvusiųjų Vilniaus ir Kauno apskrityse – atitinkamai 34 ir 21 žmogus.

Žuvo 15 nepilnamečių (10 berniukų ir 5 mergaitės): 8 keleiviai, 3 pėstieji, 2 mopedų (motociklų) vairuotojai, keturračio motociklo ir dviračio vairuotojai. Jauniausias jų – 7 mėnesių berniukas (automobilio keleivis). Daugiausia žuvusiųjų (34) yra vyresni nei 65 metų asmenys.

Greitis pražudo vairuotojus ir sužaloja nekaltus žmones

Vertindami pirmines eismo įvykių aplinkybes, policijos pareigūnai nurodo, kad pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis. 33 proc. visų avarijų keliuose, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis ar nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, baigėsi eismo dalyvių žūtimi. Kitos 3 pagrindinės eismo įvykių priežastys: saugaus atstumo nesilaikymas (9 proc.), pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai ir žuvo žmonės (8 proc.), ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ar kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (5 proc.).

Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio, o pasirinkdamas sau tinkantį važiavimo greitį turi atsižvelgti į kelis svarbius dalykus: važiavimo sąlygas (ypač vietovės reljefą, paros metą), kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą. Tik tada jis galės sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir sugebės sulėtinti greitį, prireikus sustos, suvaldys automobilį ir išvengs nelaimės.

Nedaug pakito eismo įvykių ir sužeistųjų skaičiai

2023 m. įvyko kiek mažiau nei 2019 m. įskaitinių eismo įvykių – 2 863 (2019 m. – 3 178) ir skaičiuojama mažiau sužeistųjų – 3 279 (2019 m. – 3 759).

Palyginti su 2022 m., eismo įvykių nepadaugėjo nė vienu procentu, sužeistųjų – 1,8 proc. mažiau (2022 m. – 3 340). Pastaruosius šešerius metus vidutiniškai įvyksta apie 2 900 įskaitinių eismo įvykių.

Vykdydama vieną iš pagrindinių savo uždavinių – eismo automobilių keliais kontrolę, per pirmąjį 2024 m. pusmetį Lietuvos policija iš viso surengs 38 tikslines policines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones, atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Suplanuota sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė. Prevencinės priemonės bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, kelių policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ir mišriuoju patruliavimo būdu. Penkios priemonės inicijuotos Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network). Apskričių vyriausieji policijos komisariatai organizuos ir vykdys ir kitas papildomas priemones.