Balandžio 25 d. Valstybės duomenų agentūroje buvo pristatyti statistinio tyrimo „Pensija ir dalyvavimas darbo rinkoje“ rezultatai. Rodiklius pristatė Valstybės duomenų agentūros Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė, juos komentavo Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Jekaterina Navickė.

50–74 metų gyventojų gaunamos pensijos

2023 m. daugiau nei trečdalis (35,6 proc.) 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją – valstybinę pensiją gavo 39,6 proc. moterų ir 30,6 proc. vyrų. 1,4 proc. šios amžiaus grupės gyventojų gavo valstybinę ir asmeninę pensiją (iš privačių pensijų fondų ar pensijų draudimo), 0,6 proc. – valstybinę ir profesinę pensiją, 0,8 proc. – tik profesinę pensiją. 61,5 proc. šios amžiaus grupės gyventojų negavo jokios senatvės pensijos.

9,7 proc. 50–74 metų gyventojų gauna netekto darbingumo (neįgalumo) pensiją. Tokią pensiją gauna šiek tiek daugiau vyrų (10,3 proc.) nei moterų (9,2 proc.).

Didžioji dalis (90,4 proc.) 50–74 metų gyventojų pirmą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją gavo be jokio sumažinimo ar padidinimo. Sumažintą pensiją dėl ankstesnio išėjimo į pensiją gavo 8,4 proc. 50–74 metų gyventojų, daugiau moterų (8,9 proc.) nei vyrų (7,5 proc.). Padidintą pensiją dėl išėjimo į pensiją atidėjimo gavo 1,2 proc. 50–74 metų gyventojų.

50–74 metų gyventojų, gaunančių senatvės pensiją, dalyvavimas darbo rinkoje

Per 6 mėnesius nuo pirmos senatvės pensijos gavimo 38,1 proc. 50–74 metų gyventojų nustojo dirbti, dažniau dirbti nustojo vyrai (38,9 proc.) nei moterys (37,6 proc.). Trečdalis (32,9 proc.) šios amžiaus grupės gyventojų buvo užimti ir toliau dirbo be jokių pokyčių, 10,8 proc. toliau dirbo su tam tikrais pokyčiais (pakeitė darbą, dirbo mažiau valandų). Su tam tikrais pokyčiais toliau dirbo 14,1 proc. vyrų ir 8,6 proc. moterų.

30,5 proc. 50–74 metų gyventojų dirbo toliau, kai pradėjo gauti senatvės pensiją, dėl to, kad dirbti buvo finansiškai būtina, 28,2 proc. – nes dirbti buvo finansiškai patrauklu. 29,2 proc. šio amžiaus gyventojų toliau dirbo, nes patiko dirbti ir būti produktyviems, dėl šios priežasties toliau dirbo 35,1 proc. vyrų ir 25,1 proc. moterų. 5,4 proc. šio amžiaus gyventojų dirbo toliau, nes norėjo būti socialiai įtraukti, dažniau šią priežastį įvardijo moterys (6,8 proc.) nei vyrai (3,3 proc.).

4,8 proc. prieš išeinant į pensiją nedirbusių 50–74 metų gyventojų, po to, kai pradėjo gauti senatvės pensiją, grįžo į darbo rinką. Iš jų 2,5 proc. dirbo tik atsitiktinį darbą (trumpiau nei 3 mėnesius), ne trumpiau kaip 3 mėnesius dirbo 2,3 proc. šio amžiaus gyventojų, šiek tiek daugiau moterų (2,4 proc.) nei vyrų (2,2 proc.).

70 proc. 50–74 metų gyventojų nustojo dirbti, nes sulaukė senatvės pensijos amžiaus ar teisės gauti pensiją. 15,8 proc. šios amžiaus gyventojų nustojo dirbti dėl sveikatos problemų ar neįgalumo, dėl šios priežasties dirbti nustojo 17,4 proc. vyrų ir 14,7 proc. moterų. Dėl slaugos pareigų ar kitų šeiminių priežasčių dirbti nustojo 3,3 proc. 50–74 metų gyventojų, dažniau tai buvo moterys (4,9 proc.) nei vyrai (0,9 proc.).

Pensijos ir dalyvavimo darbo rinkoje statistinis tyrimas atliktas 2023 m., I–IV ketvirčiais, taikant imčių metodą. Apklausta 5,5 tūkst. 50–74 metų amžiaus gyventojų. Tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams. Tyrimas leido sužinoti apie respondentų gautas pensijas, jų rūšį, neįgalumo pensiją, padėtį pradėjus gauti senatvės pensiją, dalyvavimą darbo rinkoje gaunant pensiją.

Tyrimas 2023 m. buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką, todėl jo rezultatai yra palyginami tarp šalių.

Kviečiame susipažinti su pristatymo vaizdo įrašu ir skaidrėmis.

Jekaterina Navickė atkreipė dėmesį, kad šiame tyrime gauti duomenys iš esmės atitinka ir Vilniaus universiteto atliekamo „Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją“ (SHARE) tyrimo rezultatus. „55-erių metų ir vyresnio amžiaus grupės darbuotojai sudaro apie penktadalį dirbančiųjų ir ši dalis per 15 metų beveik padvigubėjo. Todėl labai svarbu, kaip šie žmonės jaučiasi darbo rinkoje. Tikslas nėra, kad pensinio amžiaus žmonės būtinai dirbtų, bet kad jie galėtų pasirinkti savo veiklą pradėję gauti pensiją“, – sakė J. Navickė.

Lietuvoje trys ketvirtadaliai vyresnio amžiaus žmonių nurodo, kad norėtų pasitraukti iš darbo rinkos, kai tik sulauks pensinio amžiaus. Mokslininkė pastebėjo, kad, remiantis pristatytu tyrimu, per 6 mėn. realiai pasitraukia daug mažesnė gyventojų dalis – tik apie 40 proc. „Matome dvigubą paveikslą – dalis žmonių lieka darbo rinkoje, jeigu darbas apsimoka finansiškai, jie gauna geras algas ir turi patogias darbo sąlygas. Bet kita dalis neturi pasirinkimo ir privalo dirbti, nes kitaip negalėtų išsiversti“, – komentavo J. Navickė.