Darbo paklausos augimo tempai nuo ankstyvo pavasario ir vasarai baigiantis išliko nuosaikiai didėjantys ir stabilūs. Rugpjūtį Lietuvos darbo biržos registre laisvų darbo vietų buvo 4,7 proc. daugiau nei liepą - 27 tūkst. Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė didmeninės ir mažmeninės prekybos - 19,4 proc., apdirbamosios pramonės - 19,2 proc. ir statybos - 13,8 proc. sektoriai.

Paskutinį vasaros mėnesį šalies švietimo įstaigos suintensyvino pedagogų paieškas. Padaugėjo laisvų darbo vietų pradinio ugdymo, matematikos mokytojams ir lietuvių kalbos mokytojams, psichologams, mokytojo padėjėjams, specialiems pedagogams ir socialiniams pedagogams.

Darbo rinkoje didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, apdailininkai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, virėjams, siuvėjams, suvirintojams, statybininkai ir administravimo sekretoriai. Nors sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai yra tarp paklausiausių, tačiau, palyginti su liepa, jiems trečdaliu sumažėjo registruotų laisvų darbo vietų. Penktadaliu jų mažiau ir plataus profilio statybininkams.

Naujų bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 22,7 proc. - jų teritorinėse darbo biržose įregistruota 20,1 tūkst. Rugpjūtį tris kartus mažiau nei liepą - 1,7 tūkst. įregistruota ir absolventų.

Darbo birža užimtumą suteikė 24,5 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti - 13,8 tūkst., nusiuntė į aktyvios darbo rinkos politikos priemones - 4,9 tūkst. Daugiausia - 2,2 tūkst. dirbo viešuosius darbus. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 5,8 tūkst. bedarbių.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalies teritorinėse darbo biržose rugsėjo 1 d. buvo registruota 162,3 tūkst. bedarbių - 8,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Jaunų bedarbių iki 25 metų buvo 16,3 tūkst. - 32 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Didžiausias registruotas nedarbas fiksuotas Alytaus - 16,4 proc., Lazdijų - 16,2 proc. ir Ignalinos -16,1 proc., mažiausias - Neringos 3,4 proc., Kretingos - 4,3 proc., Elektrėnų - 4,8 proc. ir Trakų - 5,3 proc. rajonų savivaldybėse. Tarp didmiesčių didžiausias registruotas nedarbas išliko Panevėžyje - 9,6 proc., mažiausias - Šiauliuose - 5,9 proc.