Rugpjūčio 20-ąją Gargždų gyventojai ir miesto svečiai turės galimybę pasinerti į kelionę istorijos vingiais – Gargždų kultūros centre 18 val. bus atidaryta Aušros Petrikaitės fotografijų paroda „Gargždų plytų gamyklos istorija“.

Atsidūrė netikėtai

Prieš šešerius metus A.Petrikaitė gargždiškiams pristatė savo tapybos darbų parodą „Gilesnis požiūris“, šį kartą ji pasiūlys pasidairyti po fotografijas.

Portalui mano-gargzdai.lt A.Petrikaitė pasakojo, kad fotografija susižavėjo Vilniaus dailės akademijos Vizualiojo dizaino katedroje Klaipėdoje studijuodama vizualųjį dizainą.

Ji sakė, kad fotografuoti Gargždų plytų gamyklą ėmė netikėtai ten atsidūrusi. Menininkę sužavėjo gražios ir neįprastos vietos, įvairiausi įrengimai ir detalės, kurių nepamatysi niekur kitur.

„Įdomiausia, kad tai yra mūsų istorijos dalis“, – kalbėjo A.Petrikaitė, pridūrusi, kad Gargždų plytų gamyklos veikla buvo viena iš miesto suklestėjimo priežasčių.

„Anksčiau gamyklą irgi teko fotografuoti, bet neįsigilinau, kas yra ta plytų gamykla ir kaip ji atrodo. Dabar pasižiūrėjau visai kitaip. Vasaros pradžioje pradėjau fotografuoti ir vieną, ir kitą kampą. Visa tai sužavėjo. Čia yra daug uždarytų patalpų, žmonėms draudžiama ten įeiti. Viena jų – senoji laboratorija, uždaryta 1995 metais. Šios erdvės žmonių nebepaliečiamos, niekas nebeįkelia kojos... Pavyzdžiui, vienur ant palangės jau auga augalas. Visa tai fotografijose ir bus“, – teigė jų autorė.

A.Petrikaitė tvirtino, kad nuotraukų buvo padaryta daugybė – apie 2 tūkstančiai.

„Iš pradžių atrinkau 110, paskui teko dar sumažinti jų skaičių. Parodos lankytojai pamatys 76 fotografijas. Daugiau išimti nebuvo įmanoma, nes nebeliktų istorijos“, – įsitikinusi gargždiškė.

A.Petrikaitės nuotr.

Vieni susipažins, kiti prisimins

A.Petrikaitė pastebėjo, kad šiemet sukanka 55 metai nuo pirmo Gargždų plytų gamyklos pastato pastatymo. Šį netikėtą sutapimą ji aptiko ėmusi gilintis į gamyklos įstoriją, žiūrinėdama datas.

Pasak A.Petrikaitės, atėjusieji pažiūrėti parodos pamatys ne tik fotografijas, bet ir nedidelę ekspoziciją.

„Šiek tiek dabarties ir praeities: kokie yra dabartiniai plytų gamyklos darbininkų rūbai, batai. Kokie batai, darbo knygelės naudoti anksčiau, – vardijo A.Petrikaitė. – Daug dalykų, ko anksčiau nežinojau, nes visgi esu jaunesnės kartos. Vyresni žmonės ir tie, kurie ten dirbo, daug ką atsimena, o man tai buvo pažintis, intriga fotografuoti ir pažinti“.