Šeštadienį Eketės piliakalnis aidėjo nuo lietuvių liaudies žaidimų ir dainų. Sendvario seniūnijos bendruomenė čia surengė jubiliejinę tradicinių lietuvių liaudies žaidimų šventę.

Renginio vieta parinkta ne atsitiktinai – tai istorinė kuršių genties pilies vieta, įsikūrusi dešiniajame Eketės upelio krante.

„Šiais laikais nepelnytai pamirštamos tokios gražios erdvės, kurias mes turime, bet jų nematome. Eketės piliakalnis tikrai yra unikalus ir istorine, ir gamtine prasme. Jo infrastuktūra labai tinkama žaidimams, nes rungtys vyksta ne tik sausumoje, bet ir negiliame upelyje, tai duoda didesnes galimybes“, – teigia renginio idėjos sumanytojas ir pagrindinis organizatorius Jonas Kavaliauskas.

Norėdami sustiprinti bendruomenės šeimų tarpusavio ryšius, renginio organizatoriai atrinko žaidimus, skirtus šeimų komandoms, kurių pamatas – pagalba vienas kitam. Virvės traukimo vandenyje, lanko varinėjimo, fechtavimosi lazdomis, lipimo į kartį ir kitos rungtys pritraukė ne tik daugybę vietinių dalyvių, bet ir svečių iš kitų miestų. Viena iš aktyviausių šventės komandų buvo šeima iš Telšių.

Tačiau renginys nebuvo skirtas tik šeimoms – jis buvo atviras ir pavieniams dalyviams, kurių laukė daugybė individualių rungčių bei vakaro gegužinė. Joje svečius linksmino grupės „Jonis“, „Trip to New Orleans“, bendruomenės kapelos bei bardas Dovydas Jovaišas.

Į žaidimus, prisimintus iš vaikystės, surinktus iš knygų ir vietos gyventojų, labiausiai įsitraukė šventės jauniausieji. Kaip ir kasmet šventėje savanoriaujantys Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai rūpinosi jų saugumu.

Vietiniai gyventojai didžiuojasi, kad jau penktą vasarą gali leisti laiką kartu, susipažinti su naujais bendruomenės nariais bei puoselėti tautiškumą.

„Džiaugiamės, kad yra tokia šventė, atvažiuosim ir dažniau“, – teigia seniūnijos gyventoja Nijolė Bakalec.

Renginio dalyvis Vaclovas Macijauskas tikisi, kad šis renginys vėliau bus didesnis ir taps aktualus platesnei auditorijai.

„Lietuvių liaudies tradiciniai žaidimai yra užmiršti ir juos reikia bandyti atgaivinti taip, kad jie būtų kultyvuojami platesniame rate, ne tik seniūnijoje ar rajone“, – įsitikinęs jis.

Paklausti, ar tautinis paveldas vis dar aktualus šiuolaikiniame naujųjų technologijų amžiuje, renginio organizatoriai pabrėžia, kad būtent dabar tai ir yra unikalu.

„Mes jau nelabai ką galime pasiūlyti iš naujųjų technologijų, visi čia gyvenantys žmonės jas naudoja, o mūsų tikslas kaip tik atitrūkti nuo jų, priminti, kad paprasti dalykai yra ne ką mažiau žavūs ir patrauklūs“, – pabrėžia šventės sumanytojas Jonas Kavaliauskas.

Renginio organizatoriai viliasi, kad lietuvių liaudies paveldas nebus užmirštas, jį išsaugos vėlesnės kartos. „Norisi, kad jaunosios kartos perimtų šias mūsų tradicijas, kurias mes puoselėjame iš senesnių laikų, kad jos tobulėtų ir vaikai parsineštų jas į savo šeimas, kad būtų tęsinys“, – tikisi šventės varžybų vadovas Raimondas Simonavičius.