Liepos pradžia Drevernoje pažėrė renginių gausą. Šiandien, liepos 5-ąją, žvejų kaimelyje, kuris tampa patraukliu kraštu turistams, minimos žymaus laivadirbio Jono Gižo 150-osios metinės.

Minėjimo dalyviai aplankė laivadirbio J. Gižo kapą, kur pagerbė jo atminimą, padėdami gėlių ir uždegdami žvakes. Vėliau renginys persikėlė į J. Gižo etnografinės sodybos kiemą – čia svečiai buvo sutikti su Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo – kafijos ir gliumzinio pyrago – degustacija.

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, tardamas sveikinimo žodį, prisiminė Savivaldybės indėlį, gražinant Dreverną – J. Gižo etnografinės sodybos rekonstrukciją, Drevernos uosto atnaujinimą, Kultūros centro pastato modernizavimą.

„Džiaugiamės, kad Dreverna atgyja kaip turistinė gyvenvietė, kurioje gausu turistų. Kaip šiandien kalbėjome su vietiniais – šeštadienį ir sekmadienį sunku rasti parkavimo vietą mašinai. Praeis nedaug metų, kai mes galėsime didžiuotis esantys tokie pat gražūs, kaip priešingas krantas – Juodkrantė“, – kalbėjo meras, linkėdamas visiems prisidėti prie kaimelio puoselėjimo.

Susirinkusiuosius sveikino Turizmo tarybos pirmininkė, vicemerė Rūta Cirtautaitė bei vicemerė Violeta Riaukienė. V. Riaukienė pasidžiaugė, kad šis kraštas gali didžiuotis tokiais šviesuoliais, jos manymu – tai nuopelnas visų žmonių, kurie šiandien saugoja kultūrą, istoriją, kulinarinį paveldą.

Tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė priminė visiems, kad „mūsų pareiga – perimti viską ir garsinti šį kraštą toliau.“ Tarybos narė, Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Regina Kernagienė džiaugėsi, kad Drevernoje įsikūrė darbštūs ūkininkai, verslininkai, kurių dėka gyvenvietė tapo patraukli viso pasaulio turistams.

Meras įteikė padėkos raštus Priekulės seniūnijos seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorei Virginai Asnausienei, J. Gižo etnografinės sodybos vadovei Dovilei Vaičiulytei, UAB „Hortivitos“, administruojančiai Drevernos uostą, vadovui Martynui Kleviniui, J. Gižo filialo vadovei Laurai Martinkienei, sodybos ūkvedei Virginai Petrienei.

UAB „Hortivita“ kolektyvas, atsidėkodamas už bendradarbiavimą, įteikė drobę su J. Gižo sodybos nuotrauka Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro vadovei Daivai Buivydienei.

Turizmo informacijos centras dėkojo Klaipėdos rajono amatų centrui, kuris vakare sodybos kiemelyje keps vaflius, laivadirbiui, kapitonui Vaidotui Bliūdžiui, buvusiai sodybos vadovei Gintarei Atkočiūnei, Turizmo informacijos centro darbuotojoms, nudažiusioms sodybos tvorą.

Vėliau susirinkusiesiems pristatyta šišioniškių tarme nuspalvinta ir dainomis paįvairinta krašto folkloro programa „Į žvejus eisiu...“, kurią rengė Virgina Asnauskienė.

Programoje – ir ekspozicijos „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“ pristatymas, vėtrungės edukacinė programa, žuvienės degustacija, pasiplaukiojimas senoviniu buriniu Kuršių marių laivu „Dreverna“, bokšto lankymas, vaflių kepimas. Vakarą užbaigs dokumentinio filmo apie laivadirbį  J. Gižą peržiūra.

Liepos 8 d., šeštadienį, organizatoriai kviečia į baigiamąjį šventinės savaitės renginį – Drevernos kaimo ir žvejų šventę „Ant marių kraštelio“ bei šventinę konferenciją.

Apie J. Gižą

Jonas Gižas  (1867 m. liepos 5 d. – 1940 m. sausio 31 d.) – laivadirbys,  gimęs Ventėje. Į Dreverną persikėlė apie 1895 m., kada vedė Ievą Traušis (Eva Trauschies, 1875–1937). J. Gižas, įsigijęs Drevernoje sklypą, pasistatė namus, dirbtuvę ir dažnai savo kieme statydavo burvaltes. Taip pat išvykdavo, nes Mingės, Juodkrantės ir kitų aplinkinių kraštų žvejai taip pat pas garsųjį laivadirbį užsisakydavo mažesnių plokščiadugnių laivų. Senatvėje J. Gižas atsidėjo burvalčių, reisinių ir kurėnų modelių bei vėtrungių gamybai.

Akimirkos iš šventinio minėjimo – Simos Ulvikienės nuotraukose: