Mano Gargždai



Šarkiškėse pagerbti Lietuvos partizanai

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Praėjusį sekmadienį Klaipėdos rajono Veiviržėnų seniūnijoje Šarkiškių miškelyje prie šv. Marijos skulptūros jau penktus metus iš eilės vyko renginys „Atmink tą laiką“, skirtas partizanų, tremtinių pagerbimui, šiemet paminėtos ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios metinės.

 

Renginį organizavo Savivaldybės tarybos narys Gargždų miesto garbės pilietis Česlovas Tarvydas kartu su Šilutės dekanato dekanu ir Švėkšnos klebonu Sauliumi Katkumi ir Gargždų dekanato dekanu kanauninku Jonu Paulausku.

Marijos su kūdikiu skulptūrą pastatė Liucija Auškalnienė savo vyro partizano Juozo Auškalnio-Kudirkos atminimui.

Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė. Ji akcentavo atminties, istorijos suvokimo svarbą nūdienos kontekste, − ypač jaunajai kartai.

Apie jaunosios kartos dvasinį ugdymą daug kalbėjo ir Telšių vyskupas Juozas Šiurys, pabrėždamas, kad iš tiesų be reikalo visuomenėje per daug eskaluojama nuomonė, kad gyventi Lietuvoje blogai. Pasididžiavimo savo valstybe skiepijimas yra labai svarbus uždavinys, nes didžiuotis tikrai yra kuo netolimoje istorijoje. Partizanų kova – vienas labai svarbus pavyzdys.

„Visgi džiugu, kad dabar valstybinėse šventėse matome vis daugiau jaunimo, ne vien senolių, − vadinasi iš tiesų atgimstame“, − sakė garbus dvasininkas.

Renginį vedusi Savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė kreipėsi į visus Antano Miškinio eilėmis, primindama, kad Lietuvai minint Partizanų, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną esame istorinėje vietoje, kur veikė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai.

„Šiandien lenkiame galvas jų atminimui ir mintyse – visoje Lietuvoje stovintiems laisvės paminklams, visiems įvardytiems ir neįvardytiems partizanams, jų pagalbininkams ir ryšininkams, jų spaudos platintojams, visiems laisvės gynėjams“, − sakė Rasa Petrauskienė.

Gražiausias metų mėnuo – gegužės – pažymėtas didžiausių pokario trėmimų datomis, o 1972 m. gegužės 14-ąją minime ir Romo Kalantos žūties dieną.

LPKTS Tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė priminė ne tik 1948 m. partizanų vadų deklaracijos svarbą, bet ir tais pačiais metais partizanų laišką popiežiui Pijui XII apie okupuotos Lietuvos kančias ir herojiškas pastangas išsivaduoti. Žinios per popiežių apie tuometinę padėtį Lietuvoje pasiekė visą sąmoningą Europos ir pasaulio katalikų bendruomenę, valstybių vadovus.

Renginyje taip pat pasisakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jis, kaip ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Jonas Šatkus ir kiti kalbėjusieji, kvietė nepamiršti herojiškos istorijos faktų, kurie yra priešnuodis prieš bet kokią dezinformaciją, nutylėtą tiesą, partizanų žygdarbių ar tremtinių kančių ir jų aukų menkinimą.

Partizanai, kaip Lietuvos savanoriai, parodė pasiaukojimo pavyzdį, kuriuo iki šiol seka Lietuvos kariuomenė. Tiek partizanų vadai, tiek eiliniai kovotojai puikiai žinojo, dėl ko ir prieš ką jie kovojo. Laisvė buvo suvokiama ne tik kaip laisvė sau, bet ir kaip laisvė kitiems.

Renginyje dalyvavo ir pagerbė partizanus Vakarų (jūros) šaulių sąjungos 3 rinktinė, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 kuopa, kiti kariuomenės atstovai.

Jautriai apie savo tėvo Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo likimą pasakojo jo dukra Irena Montvydaitė. Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukros Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės sveikinimą susirinkusiesiems perskaitė Verutė Nekrevičienė.

Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė pristatė KASP savanorio Donato Jauniaus iniciatyvą apdovanoti partizanų vadą Česlovą Čiužą, kuris pasiaukojo dėl savo kuopos, sulaikydamas priešus, o pats žuvo. Padėka buvo įteikta jo sūnėnui Viliui Bakučiui.

Renginyje dalyvavo LPKTS pirmininko pavaduotojas Zenonas Čerkauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos koordinatorius Jurgis Endziulaitis, filialų pirmininkai ir atstovai.

Tremtinį praturtino tremtinių choro „Atminties aidai“ ir Arūno Birbalo dainos, Karinių jūrų pajėgų orkestro muzika, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 kuopos karių iššautos salvė už Laisvą Lietuvą, už Partizanus ir Partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir 100-ąsias jo gimimo metinės, už kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.

 

Renginio akimirkos – Klaipėdos rajono savivaldybės nuotraukose:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 174 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,