Grupė Slengių gyventojų kreipėsi su iniciatyva rinkti parašus dėl gyvenvietės prijungimo prie Klaipėdos miesto savivaldybės.

„Čia esame visiškame rajono nuošalyje“, – teigia vienas iš iniciatorių.

Klausimas „Kodėl?“ čia yra visiškai vietoje. Tačiau tai nėra klausimas, kodėl žmonės nori arba tikisi gyventi geriau, turėti geresnę infrastruktūrą, jausti, kad savivaldybėje jie yra lygiaverčiai gyventojai su savo poreikiais ir svajonėmis. Aš tik noriu paklausti, kodėl Klaipėdos rajono savivaldybė, esant tokiai situacijai, nesiima priemonių, neaktyvina bendravimo su gyventojais, neskelbia apklausos, kas negerai ar ką reikia keisti, kad žmonės būtų patenkinti? Ko gero, čia yra viena iš pagrindinių tiesiogiai rinkto mero ir Tarybos narių pareiga. Tuo metu žmonių tiesiogiai rinkto mero Vaclovo Dačkausko mes negirdime, o Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas sugeba pareikšti: „Bet kokia iniciatyva yra sveikintinas dalykas, nes laimi tik iniciatyvūs žmonės. Laikas parodys, ar jie pasieks savo tikslą ar ne“.

Supratau, kad tų trylikos slengiškių direktorius nelaiko iniciatyviais, nes sarkastiškai prognozuoja jiems nesėkmę dėl jų iniciatyvos.

Kodėl pasigirdus tokiems slengiškių ketinimams, dar prieš mėnesį nebuvo atlikta situacijos analizė, neišnagrinėta, kodėl gyventojai kreipiasi, teigiami ar neigiami atsakymai nepagrįsti, nėra dialogo, nėra ieškoma problemos sprendimo būdų? Kodėl einama susipriešinimo ir „kas laimės“ keliu? Juk ir taip aišku, kad nieko nedarant pralaimės visi. Jei pavyks slengiškiams atsiskirti, pralaimės ir Savivaldybė, ir atsiskyrę gyventojai. Jau turime Tauralaukio pavyzdį, kur beveik niekas nepasikeitė geriau nei buvo. Kur bebūtų problema, manau, jog jos sprendimas yra bendrame sutelktame darbe.

Kodėl mūsų Savivaldybės dauguma strateginės vizijos Sendvario seniūnijos gyvenviečių vystymui jau daugelį metų neturėjo? Juk ne pirma diena, kai rajono teritorijoje šalia Klaipėdos vystosi gyvenvietės. Ko gero, turėjo jau parengus 2005 metų rajono bendrąjį planą ir numačius plėtrą numatyti ir švietimo infrastruktūros, vandentiekio, kanalizacijos, pagrindinių gatvių bei kelių schemą. Šitai niekam nerūpėjo, nors nuo 2004 metų meras yra tas pats, niekam nepasakysi, kad kiti nepadarė. Dabar belieka pripažinti savo klaidas, tačiau dar per praėjusius rinkimus meras Vaclovas Dačkauskas yra pasakęs, kad jis niekada neklydo.

Kodėl 2018 08 30 Tarybos posėdyje svarstytu klausimu dėl sklypo daugiafunkciniam centrui Slengiuose pirkimo buvo nuspręsta nutraukti vykdytą konkursą ir pradėti naują? Tai vėl atims laiko, projektavimas ir statybos bus pradėtos pusmečiu vėliau, o tai reiškia dar didesnį gyventojų pasipiktinimą. Nesuprantu, kam šito reikia. Gal įtakos turi tai, kad Klaipėdos priemiestyje gyvenantys žmonės nebalsuoja už „tradicines“ rajone valdančias partijas? Čia jie gauna iki 4–5 procentų visų rinkėjų balsų. Gal požiūris „mes jums nereikalingi, tai ir jūs mums nereikalingi“ vyrauja rajono valdančiojoje daugumoje? Kaip sakė: „o kas gali paneigti, kad taip nėra?“. Esant tokiam neveiklumui, kyla daug įdomių minčių.

Kodėl beveik visi karjero pakrantės gyventojai gauna grasinančius raštus dėl to, kad jie prižiūri ir tvarko laisvos valstybinės žemės ruožą? O juk paprasta būtų perspėjimus ir daug mandagesnius pasiųsti tiems keliems, kurie tikrai užtvėrė praėjimą. Čia jau tikrai ne lėšų, o paprasto dėmesio savo rajono gyventojams trūkumas.

Beje argumentas, kad žmonės, atėję į rajoną iš miesto, nori jaustis klaipėdiečiais irgi suprantamas. Gerai prisimename rajono valdančiųjų sukeltą vajų dėl Savivaldybės pavadinimo. Nors ir nepatinka man sakyti „juk aš jums sakiau“, tačiau kas pamena, aš jau tada, kai buvo pradėta kalbėti apie pavadinimo keitimą, sakiau ir rašiau, kad tai gali iššaukti gyvenviečių, esančių šalia Klaipėdos, norą jungtis prie miesto. Tai ir įvyko, o tik reikėjo paklausyti, ką sako kitaip mąstantys.

Taigi, kreipiuosi į Jus, gerbiami valdantieji, jei galima mažiau Jūsų gražių fotografijų laikraščiuose ir socialiniuose tinkluose, daugiau tikrų ir realių darbų. Beje, kiekvienam yra lengviau, kai jis išdrįsta jas pripažinti.

Klaidos dovanotinos, jei turi jėgų prisipažinti klydęs (Fransua de Larošfuko – XVII a prancūzų eseistas).

P. S. Pasiūlymus, kaip galima ar reiktų spręsti susidariusią situaciją, mūsų komanda rengia ir pateiksime vėliau.