Taip lėmė istorinės aplinkybės, jog pirmoji lietuviška knyga, lietuviški periodiniai leidiniai bei kiti spaudiniai buvo išleisti Mažojoje Lietuvoje. Čia buvo gera techninė bazė, ilgainiui susiformavo periodinės spaudos tradicijos. Kiek daugiau nei pusė amžiaus spaustuvė veikė ir didžiausioje gyvenvietėje Klaipėdos krašte – Priekulėje.

Prieglaudoje įsikūrė spaustuvė

Priekulė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1540 m. Ji kildinama iš Paminijo kaimo seniūno Luko Priekulės sodybos. Ilgainiui šiame krašte ryškėjo Pamario kraštui būdinga miestelių architektūra, XVI a. pabaigoje įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. Priekulėje buvo net du dvarai – Kurto Sperberio valdomas riteriškasis ir Johno Rascho dvarelis. Abu dvarai tapo žemės ūkio gamybos centrais.

XIX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje į Priekulę kunigu praktikantu paskirtas Johanas Frydrichas Šrėderis (1829–1906), kuris ėjo ir mokytojo pareigas, vadovavo privačiai mokyklai. 1854 m. J. F. Šrėderis įkūrė „globos“ draugiją, 1856 m. – prieglaudą, gretimame Elniškės kaimo samdomų dvaro darbininkų name. Tam, kad prieglaudos namai išsilaikytų, o juose gyvenančius jaunuolius būtų galima parengti savarankiškam gyvenimui, J. F. Šrėderis išmoko lietuvių kalbos, pirko pigius spaustuvės įrengimus ir pradėjo našlaičius mokyti amato, tikėdamasis iš spaustuvės gauti pajamų.

Spaustuvė pradėjo veikti 1865 m. Netrukus į Priekulę mokytis amato atvyko būsimieji lietuvių spaudos darbuotojai M. Kybelka, M. Šernius, J. Traušys. Prieglaudos auklėtiniai buvo mokomi lietuvių kalbos, o kadangi trūko vadovėlių, J. F. Šrėderis pats juos parengė. Netrukus prieglaudos gyventojai išmoko ir knygrišystės. Elniškės prieglauda pasidarė per maža ir įkūrėjas jai nupirko ūkį Gropiškiuose. J. F. Šrėderio bute buvo įrengtas Priekulės knygų bei laikraščių sandėlis.

Išsiskyrė spaudinių gausa

Karaliaučiuje gotišku šriftu spausdinamo savaitraščio „Keleiwis isz Karaliaucziaus Broliams Lietuwininkams Zines parnesząs“ redaktorius kunigas Frydrichas Kuršaitis savo laikraštyje gyrė J. F. Šrėderio darbus, reklamavo jaunuosius spaustuvininkus ir skatino pirkti jų leidinius.

Už nuopelnus švietimui J. F. Šrėderiui buvo pasiūlyta dirbti Klaipėdos apskrities karališkuoju mokyklų inspektoriumi, tad 1875 m. spaustuvė buvo parduota Jurgiui Traušiui. Pastarojo šeimininkavimo metais Priekulės spaustuvėje buvo spausdinami 8 laikraščiai, pasirodė 209 knygos, išleista daugybė vadovėlių.

Norėdamas prisivilioti pirkėjų, prenumeratorių, J. Traušys pirmasis Mažojoje Lietuvoje pradėjo leisti knygas dalimis kaip nemokamą laikraščių priedą. Baigus spausdinti knygą, prenumeratoriui būdavo atsiunčiamas antraštinis lapas ir skaitytojas, pats įsirišęs knygą, be išlaidų papildydavo savo biblioteką.

Priekulės spaustuvė veikė iki 1918 m. Per savo gyvavimo laikotarpį spaustuvėje buvo išspausdintos 257 knygos, leisti 9 periodiniai spausdiniai, daug smulkių leidinių – beveik tiek pat, kiek visos 19 Klaipėdos spaustuvių išleido per šimtmetį. Du trečdalius spaudinių sudarė religinė literatūra, bet pasirodė ir apie 30 visuomeninio bei istorinio pobūdžio brošiūrų, 49 kalendorių knygutės.

Savaitraštis „Keleiwis“ 1884 m. balandžio 1 d. buvo parduotas J. Traušiui ir leistas kaip „Konzerwatyvu draugystės laiszko“ priedas. E. paveldo nuotr.

Pirmasis Priekulėje lietuvių kalba leistas laikraštis – „Tiesos Prietelius“

Nuo 1880 m. Priekulėje pradėtas leisti evangelikų liuteronų savaitraštis „Tiesos Prietelius“. Pavyzdinis numeris išėjo 1879 m. pabaigoje. Du metus ėjęs leidinys – pirmasis Priekulėje lietuvių kalba leistas laikraštis. Gotišku šriftu spausdintą savaitraštį leido Rytprūsių vokiečių konservatyvų draugovė. Laikraštis turėjo priedus „Lekantieji Laiszkai“, „Pasiuntinystės nusidawimai“ (pradėtas leisti 1881 m.) (Toliušis Š. Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811–1939. Klaipėda, 2018, p. 58).

Laikraštis „Lekantieji Laiszkai“ pradėtas spausdinti 1881 m. Šis Priekulėje leistas periodinis leidinys ėjo su prierašu „išdoti nu konserwatyviszkosės draugystės Klaipėdoje ir Szilokarčiamos kreizu“. Nuo 1882 m. pradžios laikraštis ėjo pavadinimu „Lekantieji Laiszkai Rytprusizkos Konzerwatywu Draugistes“. Leido ir redagavo J. Traušys. Spausdintas gotišku šriftu. Iš viso išėjo 14 numerių (1881 m. – 12, 1882 – 2) (Ten pat, p. 58).

1881 m. J. Traušys leido ir redagavo savaitraštį „Sielos Prietelius“. Istorikams yra žinomi 52 šio leidinio numeriai (Ten pat, p. 59).

F. Kuršaičiui pardavus „Keleiwį“, vokiečių konservatorių partija nusprendė vietoje laikraščio „Tiesos Prietelius“ leisti kitą periodinį leidinį – „Konzerwatywu Draugystės Laiszką“ (1882–1918 m.). Šio laikraščio leidybai ir išlaikymui vokiečių konservatorių partija kasmet skirdavo 450 markių.

Provokiškame leidinyje – lietuvių atsišaukimas

Ilgus metus laikraštį redagavęs J. Traušys, būdamas aktyvus vokiečių konservatorių partijos misionierius, leidinyje įvairiais būdais kritikavo ir šmeižė lietuvybės skleidėjus. Periodinis leidinys turėjo ir savo priedą, nuo 1884 m. juo buvo iš klaipėdiečio Adomo Einaro (A. Eynars) nupirktas „Keleiwis“. Gotišku šriftu spausdintas „Konzerwatywų Draugystės Laiszkas“ išeidavo antradieniais, o nuo 1899 m. du kartus per savaitę.

Nors periodiniame leidinyje lietuvybė buvo kritikuojama, paskutiniame numeryje (1918 m. lapkričio 19 d., Nr. 93) buvo atspausdintas dviejų lietuvių tautos dalių susijungimo šalininkų atsišaukimas: „Ar tad mes dabar tylėsim, snausim ir miegosim? Antai: finai valni, čekai valni, lenkai valni, vengrai valni, ukrainai valni, slovėnai valni, ar tiktai mes prūsiški lietuvininkai vieni toliau gėdisimės savo lietuvystės ir lįsim toliaus po vokiečių dangalu, kurie jau 500 metį mūsų brangią kalbą spaudž ir naikina, mūsų kūdikius per savo mokyklas mums atsvetina, visokiuose urėduose mus žemina ir niekina? Ten kur Labguva, Vėluva, Įsrutis, Darkiemis, Goldapė, tai vis yra lietuviški kraštai, kur mūsų tėvų tėvai savo gražiąją kalbą vartojo ir lietuviškai gyveno“ (Ten pat, p. 60).

Paskutiniame laikraščio „Konzerwatywu Draugystės Laiszkas“ numeryje išspausdintas dviejų lietuvių tautos dalių susijungimo šalininkų atsišaukimas. E. paveldo nuotr.

Laikraščio apimtis buvo 4–6 psl. Jis turėjo 750 prenumeratorių, 1912 m. – 1 000.

„Konzerwatywu Draugystės Laiszko“ priedą „Keleiwis“ iki 1886 m. redagavo A. Einaras, o vėliau, iki 1918 m. Priekulės bažnyčios mokytojas Vilius Kučius (Kuczius). Pastarojo redaguojamas „Keleiwis“ buvo palankus vokiečiams, nes iš valdžios gaudavo 450 markių metinę pašalpą. Leidinys taip pat spausdintas gotišku šriftu, ėjo vieną kartą per savaitę. Jo apimtis buvo 2 psl. Nuo 1898 m. ėjo „Keleiwio“ priedas „Keleiwio draugas“ (Ten pat, p. 69).

Didžioji dalis spaudinių – religinio pobūdžio

1887 m. J. Traušys redagavo ir išleido periodinį leidinį „Laiszkelis apie Ewangelios Praplatinima tarp Pagonu“. Vieninteliame numeryje 1–2, kurio apimtis buvo 16 psl., rašyta apie misionierių veiklą ir surinktas lėšas (Ten pat, p. 74).

1887 m. J. Traušys redagavo ir išleido periodinį leidinį „Laiszkelis apie Ewangelios Praplatinima tarp Pagonu“. E. paveldo nuotr.

1891–1892 m. Priekulėje ėjo savaitraštis „Alywu Lapai isz Zemes amzino Pakajaus“. Leidinį redagavo kunigas Teodoras Gustavas Struckas iš Vyžių. Nuo 6 laikraščio numerio pasikeitė antraštinis lapas. Iš viso Priekulėje išėjo 13 „Alywu Lapai isz Zemes amzino Pakajaus“ numerių, o nuo 14 numerio leidyba ir spausdinimas buvo perkelti į „Reylaender & Sohn“ spaustuvę Tilžėje. Nuo 1892 m. periodinis leidinys pavadintas „Alywu Lapai“. Savaitraštyje buvo spausdinami tik šventadieniniai pamokslai. Apimtis 8–16 psl. (Ten pat, p. 80–81).

1891–1892 m. Priekulėje ėjo savaitraštis „Alywu Lapai isz Zemes amzino Pakajaus“. E. paveldo nuotr.

1914–1915 m. ėjo gotišku šriftu spausdintas „Metinis Pasiuntinystes Laiszkelis“ su prierašu „Wangemano Pasiuntinystes Draugystes iszleistas, kaip naujo Meto Pasweikinimas jo wiernuju bei stropiuju Prieteliu bei Szelptoju Lietuwoje“. Leidinyje buvo publikuojami lietuvių misionierių sąrašai, informacija apie veiklą, surinktas aukas. Yra žinomi 3 šio leidinio numeriai, kurių apimtis – 32 psl. (Ten pat, p. 112).

Nuo 1921 m. Priekulėje gotišku šriftu leistas mažo formato „Keleiwis“ su prierašu „neperiodinis laikrasztelis“. Vieni autoriai nurodo, jog išėjo 3 šio leidinio numeriai, kiti – kad šeši. Apimtis 6 psl. (Ten pat, p. 128).

1934–1935 m. Klaipėdos rajone, į pietvakarius nuo Priekulės įsikūrusiame Pangesų kaime, ėjo leidinys „Sėklikė“ su prierašu „Liet. Tautoje Dievo žodžiui skleisti nepereodinis laiškutis“. „Sėklikę“ leido ir redagavo H. Mikelaitis. Spausdino Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė „Lituania“. Leidinio apimtis buvo 12 psl., o kainavo jis 20 centų (Ten pat, p. 191).

1934–1935 m. Klaipėdos rajone, į pietvakarius nuo Priekulės įsikūrusiame Pangesų kaime, ėjo leidinys „Sėklikė“. E. paveldo nuotr.

Vertingi leidiniai

Keliasdešimt XX a. pradžios ir vidurio leidinių, knygų bei laikraščių saugoma Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje Priekulėje. Anot muziejuje edukacinius užsiėmimus „Spauda Priekulėje XIX–XX a.“ vykdžiusios filialo vadovės Sabinos Vinciūnienės, skaitant senuosius tekstus, kurie parašyti gotišku šriftu, akį patraukia kitokio grafinio dizaino paskiros raidės, kurios labai skiriasi nuo lotyniškojo įprasto varianto. Taip pat yra ir daugiau skirtumų, rašybos klaidų, žurnalistinių „ančių“.

„Įdomu tai, kad paskutiniuose laikraščių puslapiuose, kur buvo talpinami įvairūs reklaminiai skelbimai, sinoptikos prognozės, radijo programos, naudojamas kelių rūšių lotyniškas šriftas. Muziejaus fonduose turimi laikraščiai itin susidėvėję, pageltę, apdriskę, kitų tik liekanos, jų amžius nuo 1913m. iki 1938 m. Tai „Tilžės keleivis“, daug egzempliorių „Lietuvos keleivio“, jo priedai, „Memeler Neueste Nachrichten“ , – teigė S. Vinciūnienė.

Muziejuje galima aptikti ir evangelikų mišių knygą „Aš bei mano namai norim Viešpačiui šlužyti“, išleistą Berlyne 1914 m. Taip pat didelio formato Mažosios Lietuvos lietuvišką spaudinį, tiesa, gerokai apdriskusį ir be viršelio. Joje, pasak S. Vinciūnienės, yra vertingas priedas – kelių lankų spaudinys šeimai „Giminės nusidavimai“.

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio aidai“